Rožinio meditacija žibuoklių žydėjimo metą
- Smulkiau
- Autorius Rasa GRIŠKEVIČIENĖ
- Paskelbta: 2011 m. balandžio 8 d.
Artėjant šv.Velykoms, balandžio 8 d. Vlado Šlaito viešoji biblioteka pakvietė ukmergiškius į poezijos ir giesmių vakarą „Aš parkritusį pakelsiu tartum vaiką...“, kurio metu buvo pristatytos dvi vepriškio literato Antano Šimatonio knygelės – „Rožinis“ bei „Parsivesk mus, Kristau“. Į renginį susirinko gražus būrys garbingų svečių: Jonavos dekanas, Šv. Apaštalo Jokūbo parapijos klebonas kunigas Audrius Mikitiukas, Ukmergės dekanas, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kunigas Gintautas Kabašinskas, Veprių Švč.Mergelės Marijos rožančinės bažnyčios klebonas Gintautas Naudžiūnas, žinomas muzikologas, etnologas, Vilniaus universiteto bei Kauno Vytauto didžiojo universiteto profesorius, Lietuvos katalikų bažnyčios istorijos centro direktorius, habilituotas mokslų daktaras Alfonsas Motuzas, „Gerosios naujienos“ centro, rengiančio krikščionišką radijo laidą „Biblijos puslapiais“, žurnalistas Kęstutis Repečka ir kiti svečiai.

Profesorius A.Motuzas informavo, jog A.Šimatonio knygelės neseniai buvo pristatytos Marijos radijo laidoje, jos pasiekė Popiežių Vatikane, Lenkijos tikinčiuosius ir visur buvo gerai įvertintos. Jų tekstas, pasak profesoriaus, - tai savotiškas katekizmas, vadovėlis tiems, kurie tas knygeles skaitys, giedos jų giesmes ir perduos ateities kartoms. Tai tarsi atskira studija arba enciklopedija, todėl A.Šimatonio kūryba – mūsų tautos etninis ir kultūrinis paveldas. Jonavos dekanas A.Mikitiukas, parašęs „Rožinio“ knygelei įžanginį žodį, šį leidinėlį pavadino nuostabia pagalba meditacinei rožinio maldai. Jis prisiminė, kaip studijų metais autobusu keliaudamas į namus pas tėvus, visada tyliai kalbėdavo rožinį, ir laikas jam niekada neprailgdavo, nes tai būdavo laikas, praleistas šalia Marijos ir Jos sūnaus. Rožinio kalbėjimas visam gyvenimui paliko kunigui didžiulį įspūdį, nes tai paskatina fantaziją apmąstyti savo slėpinius. A.Šimatonio knygelės, turinčios ir bažnyčios patvirtinimą, tekstas, kalbėjo dekanas, labai artimas Šventajam Raštui, todėl, dėkodamas autoriui, sveikindamas visus artėjančių šv.Velykų proga, A.Mikitiukas dovanojo renginio dalyviams puokšteles žibuoklių – mažyčius, subtilius pavasarinio atgimimo pranašus.
Ukmergės dekanas G.Kabašinskas akcentavo mintį, jog Veprių Kalvarijos, jų atgaivinimas ir išsaugojimas yra prioritetinė arkivyskupijos programa, tuo labiau, jog ukmergiškiai šioje kilnioje veikloje turi nepaprastą entuziastą – profesorių Alfonsą Motuzą, unikalios monografijos „Veprių Kalvarijos“ autorių, kurio leidinys pripažintas bukinistine retenybe, nes išleistas tik šimto egzempliorių tiražu. Dar 2002 metais apgynęs habilituoto daktaro laipsnį darbu „Lietuvos Kalvarijų Kryžiaus kelių apeiginiai papročiai: vietiniai savitumai ir kitų tautų lygiagretės“, didžiąją savo kūrybinės veiklos dalį profesorius skiria Veprių Kalvarijų tyrinėjimui, jų istorijai, apeigoms, muzikai, nes Veprių Kalvarijos yra jungiamoji katalikiškojo dvasingumo grandis, susiejanti Žemaitijos ir Aukštaitijos etnografinių regionų šventoves - Žemaičių Kalvariją, Kryžių kalną, Šiluvą bei Vilniaus Verkių Kalvarijas ir Aušros vartus.



Pratęsdamas profesoriaus mintis, Veprių parapijos klebonas G.Naudžiūnas su šypsena ir žaismingu jumoru kalbėjo, jog A.Motuzas – lyg savotiškas „teroristas“, neduodantis jam ramiai gyventi dėl tų visų nepabaigiamų darbų. O žvelgdamas į knygelių autorių Antaną Šimatonį, klebonas sakė: būdamas nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo, kuklus, šv.Mišių metu visada prisėdantis bažnyčios gale, netoli durų, iš tikrųjų šis žmogus panorėjęs galėtų užkariauti dangų, nes jo kūryba pasižymi giliomis įžvalgomis, o pats Antanas – giliai tikintis žmogus, tikras krikščionis. Tai savo sveikinimo kalboje akcentavo ir Veprių seniūnijos seniūnė Dalė Urbonienė, džiaugdamasi gražiu Veprių krašto sakralinio meno ir kultūros turtinimu, jos puoselėjimu, nuolatiniu ėjimu pirmyn. Renginio metu kalbėjusiųjų mintis savo atliekamomis giesmėmis gražiai papildė Veprių ir Deltuvos bažnyčių vargonininkių duetas – Stasė Novikienė ir Milda Razumaitė. Daugelis giesmių skambėjo Antano Šimatonio žodžiais. Autorių sveikino ir jo dukros Lina Rokienė bei Jurga Sireikienė, LR Seimo nario J.Veselkos padėjėja Nijolė Kaselienė, LPŽA Ukmergės skyriaus vadovas Alfonsas Bernotas ir kiti svečiai.
Melanijos Širvienės nuotraukos.