Ukmergės kultūros puslapiai

Kad homo sapiens išvertus iš lotynų kalbos, reiškia žmogus, žinom. Kaip reikėtų „versti“ panko sapiens, paaiškėja apsilankius Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje surengtoje Vilniaus dailės akademijos studentės Ievos Pavydytės kostiumo dizaino parodoje „Pirmosios inspiracijos“. Čia visi eksponatai iškalbingai pasakoja apie jaunatvišką ir maištingą autorės būdą, nepaprastą jos darbštumą, kantrybę ir beribę fantaziją. Ir ne tik tai. Paroda stebina darbų gausa – čia gerokai per šimtą fotografijų su kostiumų, galvos apdangalų, makiažo pavyzdžiais, audinių skiautės, aplikacijos, piešiniai, tapyba, siūti ir megzti drabužiai, jaunosios dizainerės sukurtos jų kolekcijos.

Vieną iš jų, vyrišką pavasario – vasaros kolekciją, įkvėptą XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio ir pavadintą „Panko sapiens. Geometrinis maištas“, Ieva pristato taip: „Idėja, anot Platono, yra amžina. Taigi ji gyvuoja „kolektyvinėje pasąmonėje“, laukdama progos išsipildyti konkrečia išraiškos forma. Ir net tada, kai „radikaliųjų“ pankų nebebus (jeigu taip kada atsitiktų), jų idėja liks gyva ir lauks savojo įsikūnijimo kituose amžiuose, susidarius tinkamoms sąlygoms...“ Savo modeliuotus gatvės stiliaus džinsus pankui autorė apibūdina kaip „vulgarų tipažą“, tačiau pati prisipažįsta, jog yra maištautoja ir jai tai patinka. Ne mažiau išraiškingas ir kitas jos kurtas vyriškas trikotažo kostiumas „Juodvarnis“, o šalia – dar vienas itin madingo stiliaus kelnių ir džemperio ansamblis, kuriuo „aprengtas“ senas Ievos močiutės manekenas. Abi jos močiutės Jadvyga Pavydienė bei Genovaitė Čepienė – siuvėjos, ir jaunoji dizainerė didžiuodamasi prisipažįsta, jog iš jų abiejų ir paveldėjo savo specialybę. Mat baigusi Jono Basanavičiaus gimnaziją, ji įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą studijuoti technologijų ir dailės, tačiau po kelerių mėnesių šiuos mokslus metė, sugrįžo į Ukmergę ir čia, Technologijų ir verslo mokykloje, įgijo siuvėjos specialybę. O jau tada Vilniaus dailės akademijoje ėmė studijuoti kostiumo dizainą. „Gyvenimo istorija tęsiasi“, - šypsodamasi sakė Ieva.

Jaunosios dizainerės paroda renginio metu ypač džiaugėsi buvusi jos klasės auklėtoja ir dailės mokytoja Jono Basanavičiaus gimnazijoje Irina Vaskelienė, prisimindama Ievą kaip labai išradingą, darbščią, kūrybišką mergaitę, kuri visada buvo šiek tiek kitokia nei visi. 45-erius metus šioje mokykloje praleidusi pedagogė Jadvyga Juzėnienė prisiminė mokiusi visus tris Pavydžių vaikus – Ievos tėtį ir abi jo seseris. Ir dabar, žvelgdama į savo buvusio mokinio dukrą, jos darbus, gerėdamasi pirmąja mergaitės paroda, mokytoja tarsi sugrįžo į jaunystę, regėdama tas pačias smalsias, gražias akutes, darbštuoles rankas, tą pačią nuoširdžią šypseną. „Augustės“ grožio salone kirpėja dirbanti Ievos mama Vaida Pavydienė prisipažino, jog labai dažnai savo dukrą sapnuoja dar visai mažytę, kai ji žaisdavo su popierinėmis lėlėmis ir piešdavo joms spalvingus drabužėlius. O štai šiandieną net šiek tiek graudu iš jaudulio, jog jos mažajai dailininkei parodos svečiai skiria tiek daug dėmesio, gražių žodžių, gėrisi jos kūryba.

Mamai gražiai pritarė ir Ievos močiutė Genovaitė Čepienė, patikinusi, jog anūkė visada buvo ir liko labai geras vaikas šeimoje, jos džiaugsmas ir pasididžiavimas. Savo jaunąją kolegę su tokiu išraiškingu ir stipriu debiutu sveikino dizainerė Onutė Kujelienė. Gi pati Ieva tą dieną daugiau šypsojosi nei kalbėjo, sakydama, jog geriau tegul už ją kalba jos darbai.

Šalia spalvingos, jaunatviškos, originalios parodos ekspozicijos tą dieną labai derėjo ir šventinis koncertas, kurį dovanojo Vidiškių pagrindinės mokyklos vaikų ir jaunimo ansamblis „Drugelis“, vadovaujamas Daivos ir Kazimiero Šermukšnių.

Melanijos Širvienės nuotraukos.