Birželio 14 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta paroda skirta masinių trėmimų metinėms paminėti. Iš Ukmergės miesto ir r ajono 1941 - 1952 m. sovietinė valdžia ištrėmė apie 2617 gyventojų (pagal VRM archyvinius duomenis). Daug iš jų padėjo galvas sunkiai dirbdami ir kęsdami svetimos žemės šaltį bei išgyvendami tėvynės ilgesį...

Dėka sugrįžusiųjų ir išsaugojusių savo prisiminimus, kai kuriuos daiktus, dokumentus, mes šiandien galime nors dalelę papasakoti apie tremtinių gyvenimą, mintis, sugebėjimus, talentą išlikti ir nepalūžti...

 

 

 

 

 

    Nežinomo autoriaus paveikslėlis.

 

 

 

 

 

 

Tremtiniai, kurių daiktai, dokumentai, nuotraukos ir prisiminimai saugomi Ukmergės kraštotyros muziejuje:

Juozas Arlauskas, ištremtas kartu su tėvais 1949 m. iš Vidiškių miestelio į Irkutsko sritį, Kačiugą. Grįžo 1956 m.

Edvardas Burokas, įkalintas 1952.10.04 Vladivostoke už pogrindinę veiklą Ukmergės gimnazijoje. Jis buvo organizacijos „Lietuvos Patriotai“ pirmininku. Nuteistas Vilniuje 25 metams griežto režimo lageriuose. 1953 – 1955 m. kalėjo Vorkutoje, 1955 – 1956 m. uždarame kalėjime Vladivostoke, 1956-1957 m. Vorkutoje, 1957 m.- Intoje., Vilniaus saugume, Uchtoje, Vorkutoje. 1957.09.19 paleistas. Po 2 mėnesių, pagal gen. prokuroro sankciją, be teismo, vėl ištremtas į Vorkutą. 1958 m. - Taišete, 1960 m. Mordovijoje, 1962 m. paleistas.

Antanas Bžeskis buvo ištremtas iš Radviliškio 1941.06.14. Kalinamas Rešiotų lageryje. Mirė 1943.08.08. Jo šeima buvo ištremta į Alt ajaus kraštą. Po tremties sūnus Jonas apsigyveno Ukmergėje.

Danutė Gudžiūnaitė – Abramavičienė, Augusto (g.1936 m.), 1948.05.22 su motina ir bobute iš Ukmergės buvo ištremtos į Krasnojarsko kraštą, Igarką. Ten baigė vidurinę mokyklą, grįžo 1958 m.

 

 

 

 

 

    Staltiesė altorėliui užtiesti

 

 

 

 

Albinas Gutauskas buvo ištremtas 1945 m. iš Marijampolės apskr. Bebruliškio km. 1949 m. Kudinkovo r aj. Viri ajevo km. susituokė su tremtine Janina Bartkevičiūte, ištremta iš Ukmergės apkr. Deltuvos vlsč. Gintarų km.

Ignas Imbrasas ištremtas iš Ukmergės apskr. Balninkų vlsč. Morkiškių km. į Krasnojarsko kraštą Igarką 1948.05.22.

Jonas Imbrasas, kilęs iš Ukmergės r aj. Deltuvos apyl. 1945 ištremtas į Vorkutą; grįžo 1955 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

    Veidrodis puoštas medžio drožiniais, J. Imbraso sukurtas Vorkutoje.

 

 

 

 

 

 

Laimutė Jasiukevičiūtė – Lazarinskienė ištremta su tėvais iš Ukmergės 1941m.birželio 14 d. į Alt ajaus kraštą Alt ajsko km. Grįžo į Lietuvą 1960 m.

Elena Kačinskaitė – Mižutavičienė (g. 1916 m.), Šalkavos dvaro (Vidiškių sen.) savininko palikuonė, 1941 m. birželio 14 d. buvo ištremta į Jakutijos ATSR, Bulunskio r aj. Tit – Ary gyvenvietėje prie Laptevų jūros.

Bronius Karevičius, Lietuvos kariuomenės 1 pėstininkų D.L.K. Gedimino pulko m ajoras, ištremtas 1941.06.14. Kalėjo Norilsko, Taišeto lageriuose, 1949 m. ištremtas į Maklakovą Krasnojarsko krašte. Į Lietuvą grįžo 1956 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

    B. Karevičiaus gaubtas su tinkleliu nuo uodų.

 

 

 

 

 

 

Marija Kinertaitė – Laugalienė. 1943 – 1946 m. dirbo Siesikų apyl. Šiliūnų pradinės mokyklos vedėja. Čia dirbdama, ji teikė medicininę pagalbą sužeistiesiems rezistentams, buvo „Šarūno“ bei kitų partizanų būrių medicinos sesuo bei ryšininkė. Prasidėjus persekiojimams, ji persikėlė į Kauną ir ten buvo suimta (1949.03.16). Nuteista 10 metų. Kalėjo Magadano lageriuose. Grįžo 1956 m.

Bronius Kinertas (Natalijos Pamarnackytės – Kinertienės vyras) buvo „Šarūno“ būrio kovotojas. 1948 m. pabėgo į Kauną. 1949 m. suimtas, 4 mėnesius sėdėjo Kauno kalėjime, po to lageriuose Magedane, Jakutijoje, Mordavijoje, Taišete. 1964 m. Atvažiavo pas žmoną į Krasnojarską. 1965 m. abu grįžo į Lietuvą.

Jonas Klimašauskas (1911 – 1980 ), ištremtas 1951 m. spalio 2 d. iš Panevėžio r. Dambuvkos kaimo į Tomsko sritį, Teguldetsko rajoną. 1958 m. liepos 7 d. grįžo pas šeimą į Ukmergę. J. Klimašauskas paliko muziejui nemažai savo karpinių, tapybos, skutinėtų margučių bei siuvinėtų darbelių.

Stasys Kuodis – partizanas, teistas karinio tribunolo, 1947 – 1955 m. kalintas lageriuose, Komijos ATSR Taišeto lag. Iki 1985 m. gyvenęs tremtyje.

Vytautas Laugalys, areštuotas 1945.05.18. Nuteistas 20 m. katorgos darbų. Kalėjo Magadano lageryje. Ten priklausė pogrindinei „Vyčių“sąjungai, dalyvavo rengiant 1953 m. sukilimą. Į Lietuvą grįžo 1957 m.

Leonas Laurinavičius (1929 – 1981) – politinis kalinys. Kalėjo Kauno kalėjime. 1945 m. areštuotas ir ištremtas. 1956 m. grįžo į Ukmergę.

Bronius Leščius, nuteistas kalėti Vorkutos lageryje. Grįžo 1952 m.

Anelė Medelskaitė – Butkienė, ištremta iš Ukmergės apskr. Nuotekų km 1948 m. į Tomsko sritį.

 

 

 

 

 

 

 

     A. Medelskytės-Butkienės rožančius iš duonos ir maldaknygė.

 

 

 

 

 

Algirdas Muleranka mokėsi Ukmergės gimnazijoje. Priklausė pogrindinei religinei kuopelei „Sakalai“. 1947 m. buvo suimtas. Kalėjo Mordovijoje, Archangelsko srityje Vorkutoje.

Natalija Pamarnackytė – Kinertienė, 1941 m. su tėvais ištremta iš Ukmergės apskr. Želvos miestelio į Alt ajaus krašto, Krasnojarsko m. 1947 m. pabėgo į tėviškę, kur ištekėjo. 1949 m. už pabėgimą suimta, 9 mėnesius sėdėjo Kauno kalėjime, nuteista 3 metams. Bausmę atliko Gorkio srityje Grodeco lageryje. Po lagerio buvo tremtyje Krasnoraske iki 1952 m.

 

 

 

 

 

 

 

    N. Pamarnackytės-Kinertienės Gorodeco lageryje siūvinėta užuolaidėlė. Siūlai pasigaminti išardžius marlinius tvarsčius.

 

 

 

 

Justinas Šilinas, kilęs iš Skuodo r. Narvydžių km, už antisovietinę veiklą nuteistas 25 metams. Kalėjo Vorkutos, Irkutsko, Mordovijos lageriuose, Vladimiro kalėjime.1962 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Kunigiškių km, vėliau Ukmergėje, palaidotas Svėdasuose, žmonos gimtinėje.

Pranas Uginčius – I pėstininkų D.L.K. Gedimino pulko karininkas, 1942 – 1944 m. priklausė pogrindinės antifašistinės organizacijos „Lietuvos tautinis frontas“ Ukmergės skyriui. 1944 m. buvo antitarybinės organizacijos Ukmergės apskr. štabo viršininku. 1944.09.28 buvo areštuotas, karinio tribunolo nuteistas 20 m. katorgos darbams. Kalėjo Archangelsko, Krasnojarsko, Irkutsko lageriuose. Mirė 1955.02.26 Irkutsko srities Čunos mieste.

Elena Valaikaitė – Ramanauskienė, 1948 m . gegužės 22 d. ištremta su tėvais iš Ukmergės apskr. Pabaisko vlsč. Inkilų km. į Igarką. Grįžo 1961 m.

Teofilė Verbickienė su šeima buvo ištremta iš Ukmergės 1951.10.02 į Tomsko sritį Parabelsko r aj. Grįžo į Ukmergę 1956 m.

Autorės nuotraukos.