Rugsėjo 4 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje, minint Europos Žydų kultūros dieną, atidaryta paroda "Žydų dvasinis pasipriešinimas. Vilniaus geto plakatai". Parodos atidaryme dalyvavo Ukmergės žydų bendruomenės nariai, mokiniai, mokytojai. Parodos atidarymo metu pranešimą skaitė muziejininkė J. Petronytė. Unikalią archyvinę 16-os autentiškų Vilniaus geto plakatų kolekciją parodai parengė Valstybinis Vilniaus Gaono muziejus. Pateikiame ir šio muziejaus darbuotojų parengtą parodos anotaciją:

"1944 metų vasaros pabaigoje, išlaisvinus Vilnių nuo nacių, grupė partizanų, buvusių geto kalinių, grįžo į nuniokotą tėvynę. Žydų kvartalo griuvėsiuose, įvairiose slėptuvėse ir kaugėse popieriaus fabriko atliekų jie rado ir išgelbėjo daugybę vertingų geto dokumentų, tarp jų - ir daugiau nei 200 geto plakatų. Suplėšyti ir smarkiai nukentėję, tokios pat prievartos ir žiaurumo aukos kaip ir geto kaliniai, jie tapo Vilniaus geto kultūrinio ir dvasinio gyvenimo liudininkais. Juose kaip veidrodyje atsispindi tragiško ir izoliuoto geto pasaulio kontrastai - žiaurumas ir gerumas, neviltis ir ištvermė, egoizmas ir pasiaukojimas.

Kultūrinės veiklos fenomeno Vilniaus gete šaltinis yra šimtmečiais kurtos dvasinės ir kultūrinės vertybės. Lietuvos Jeruzale vadintas Vilnius, garsėjantis savo sinagogomis ir ješivomis, mokytojų seminarijomis ir mokyklomis, YIVO - Žydų mokslinių tyrimų institutu, Strašūno biblioteka, literatūrinė grupė “Yung Vilne” (”Jaunasis Vilnius”), “Vilner Trupe” (”Vilniaus tetro trupė”), laikraščiai, leidyklos ir spaustuvės - visa tai buvo tikra žydų religinės ir pasaulietinės kultūros tvirtovė. Dvidešimtajam amžiui teko būti šios tvirtovės ir turtingiausio klestėjimo, ir griūties liudininku. Suvaryta į Vilniaus getą paskutinė litvakų karta atsinešė į jį milžiniško intelekto potencialą. Jos dvasinis elitas pradėjo plačią ir daugiabriaunę kultūrinę veiklą: pasipriešinimą naciams, pažeminimui ir nužmoginimui, kovą už tautos garbę ir jos išlikimą. Jiems vadovaujant gete buvo sudaryta ir aktyviai veikė daug institucijų: sveikatos apsaugos ir higienos bei sanitarijos, švietimo, vaikų rūpybos ir socialinių paslaugų, meninių draugijų, teatrų ir klubų. Jų visa veikla atsispindi unikaliuose dokumentuose, pateiktuose albume, pavadintame “Vilniaus geto plakatai: dvasinis žydų pasipriešinimas”. Už leidinio puslapių slepiasi Vilniaus žydų kančios - žiaurus kasdieninis gyvenimas ir per 50 tūkstančių žmonių mirtys.

Geto dokumentai ir meno kūriniai, rasti 1944 m., tapo pokario žydų muziejaus pagrindu. ”Mūsų Luvras” - taip darbuotojai vadina muziejų, įkurtą ant Strašūno gatvės 6-ojo namo pelenų, ten kur buvo geto biblioteka ir kalėjimas.

Muziejų 1949 m. sunaikino sovietų valdžia ir neįkainojamas jo palikimas pasklido po kitus Lietuvos muziejus ir archyvus. Po to, kai 1989 m. spalio 1 d. buvo atkurtas Valstybinis žydų muziejus, dalis dokumentų ir meno kūrinių, kuriuos išgelbėjo kultūrai atsidavę žmonės, sugrįžo į savo tikruosius namus."

Autorės nuotraukos ir reprodukcijos.