Rugsėjo 30 dieną Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje antrą kartą šiemet viešėjo aktorės Undinė Nasvytytė ir Rita Juodelienė.

Į literatūrinį-muzikinį vakarą Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje iš renginių ciklo „Kl ajojanti poezija“ susirinko daugiausia tie, kurie dar vasarą dalyvavo pirm ajame šio ciklo vakare ir klausėsi legendinės asmenybės, buvusios Lietuvos radijo diktorės, skaitovės ir renginių vedėjos, Dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ pranešėjos, aštuonerius metus vadovavusios Lietuvos b ajorų karališk ajai sąjungai, aktorės Undinės Nasvytytės ir jos jaunosios kolegės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto scenos kalbos dėstytojos, Ritos Juodelienės skaitomos poezijos. Tąsyk žiūrovai buvo sužavėti šio įstabaus ir, regis, neįprasto pagal amžių tandemo : 85-erių metų b ajorės ir perpus jaunesnės aktorės, pristačiusios anksti mirusio poeto, Undinės Nasvytytės sūnaus, Arvydo Ambraso knygą „Žeme, nepalik mūsų“. Šį kartą atvykusios į Ukmergę viešnios toliau stebino žiūrovus savo ekspresyvia prigimtimi, žaižaruojančiu humoru, begaline meile gyvenimui. Rita Juodelienė skaitė „kl ajojančios poezijos“ atstovų, tarp jų ir namo į gimtąjį Žemaitkiemį nesugrįžusio kraštiečio poeto Vlado Šlaito eiles, kurio šviesi, nelengvo vienišo gyvenimo žaizdre išskaistėjusi siela, pasak Alfo Pakėno, „tuoj po vienišos mirties Braitono senelių prieglaudoje pakilo į ūkanotą Britanijos dangų ir debesynais sklendė jaunystės miesto – Ukmergės link. Žemaitkiemio – to prarasto rojaus, kurį matė ir girdėjo už tūkstančių mylių link“. Rugsėjo 27-ąją Vladui Šlaitui būtų sukakę 91-eri metai. Jo vardu pavadintoji Viešoji biblioteka šiek tiek jaunesnė – kitąmet švęsime 90 metų jubiliejų.

Bibliotekos salėje, švytinčioje saulėgrąžų, jurginų ir nurausvėjusių Žemaitkiemio vijoklių šviesoje, skambėjo ne tik Vlado Šlaito, Arvydo Ambraso, Aldonos Šulskytės, kitų „kl ajojančių“ poetų, bet ir ukmergiškių Monikos Blauzdienės, Albino Kuliešio eilės, kurias skaitė jomis susižavėjusi Rita Juodelienė. Vyresnioji jos kolegė Undinė Nasvytytė deklamavo savo mėgstamo poeto Bernardo Brazdžionio eiles, savo sukurtą Lietuvos b ajorų karališkosios sąjungos himną, kuriam muziką parašė jos sūnus Kipras Mašanauskas. Viešnia dalijosi gyvais prisiminimais apie Ukmergę prieškario metais, su šypsena pasakojo, kaip didelei Lietuvos b ajorų vyrų nuostabai tapo atkurtos jų sąjungos vade ir kone dešimtmetį sėkmingai jai vadovavo.

Nuoširdžiai renginio dalyviai plojo ir jo metu koncertavusiems atlikėjams iš Šventupės – šeimyniniam ansambliui „Šermukšnėlė“, vadovaujamam Kazimiero ir Daivos Šermukšnių.

Melanijos Širvienės nuotraukos.