Ukmergės kultūros puslapiai

Įvyko penktasis, ukmergiškių bene gausiausiai lankomas dokumentinių filmų festivalis „Ad Hoc: Nepatogus Kinas 2011“. Nuo lapkričio 9 dienos į Kultūros centrą atėję žiūrovai išvydo įvairialypę programą, kurią sudarė 9 dokumentiniai filmai, nagrinėjantys aktualias socialines ir politines problemas.

Dauguma festivalio filmų kėlė atsakomybės klausimą. „Filmuose nagrinėjamos problemos nuo atskirų valstybių aukštų pareigūnų nebaudžiamumo, korupcijos, iki kiekvieno iš mūsų atsakomybės už abejingumą ir pasyvumą arba gamtai daromą žalą, neatsakingą vartojimą. Todėl vienaip ar kitaip kiekviena peržiūra kažką turėtų priversti jaustis nepatogiai. Tačiau daugeliu atveju - tai pozityvus nepatogumas, skatinantis keistis, būti aktyvesniems, pagal galimybes prisidėti kuriant teisingesnę visuomenę ir geresnį pasaulį“, – kalbėdamas apie festivalį teigė Lietuvos žmogaus teisių centro ir „Nepatogaus kino“ direktorius Gediminas Andriukaitis.

Ukmergėje festivalio filmų peržiūros vyko keturias dienas – nuo lapkričio 9 iki 12 dienos. Žiūrovai matė filmus, suskirstytus į 5 festivalio programas: „Kai valdo pinigai”, „Žalioji programa”, „Ekrane – moterys”, „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją” ir nauja tema festivalyje „Afganistanas šiandien”.

Daugiausiai, tris filmus, pristatytus ukmergiškiams, vienijo tema „Kai valdo pinigai”. Ukmergiškiai žiūrėjo filmus „Drnovicės Catenaccio arba ekonominės transformacijos pradžia“, „Kapitalizmas – mūsų patobulinta formulė“ ir „Teisingumas Sergejui“. Visus šiuo filmus sieja vienas bendras vardiklis – nepasotinamas pinigų troškulys. Nuo komunizmo žlugimo praėjus daugiau nei dviems dešimtmečiams, visos buvusios komunistinio bloko šalys tebekenčia nuo senosios santvarkos ligų – pažintimis grįsto išteklių dalinimo ir visa griaunančios korupcijos. Ši programa – tai festivalio rengėjų bandymas pažvelgti į pirmuosius ligos simptomus dar pačioje perėjimo į laisvą rinką pradžioje ir tai, kuo tie simptomai virto šiandien: socialinės nelygybės, ekonominės ir politinės galios susitelkimo kelių žmonių rankose ir visiško nebaudžiamumo jausmo.

Antrus metus iš eilės žmogaus teisių kino festivalis skyrė atskirą programą moterų teisių klausimams. Šių metų programoje į lyčių lygybės klausimus žvelgta per šeimą, kurią į įstatymų ir koncepcijų rėmus nori sutalpinti Lietuvos politikai. Stiprių filmų herojų portretais siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad realybėje sąvoka „šeima“ yra daug sudėtingesnė ir platesnė, kad sutilptų į kelis supaprastintus apibrėžimus, stereotipus ar atskirų politikų įsivaizdavimą, o santykiai „tradicinėje“ šeimoje nebūtinai veda į laimę, smurtas šeimoje yra ne tik šeimos vidinis reikalas, jis kelia ypatingą žalą visai visuomenei. Programoje “Ekrane – moterys” ukmergiškiams pristatyti du filmai: „Karlos atėjimas“ ir „Nuodėmė tylėti“.

Rasizmą, ksenofobiją ir kitas neapykantos formas paliečiančių filmų programa yra kasmetinė festivalio dalis. „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją” programoje vyko taip pat 2 filmų peržiūros: „Nuo galvos iki dangaus” ir „Žydraakiai”.

Aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemoms skirtų filmų programa yra nuolatinė žmogaus teisių kino festivalio tema. Šiemet „Žaliojoje“ programoje didesnis dėmesys skirtas energetikos klausimams - tiek dėl branduolinės energetikos plėtros regione, tiek dėl sąstingio plečiant saulės energijos panaudojimą. Kaip ir kasmet, nepamirštami ir kiti poveikio aplinkai aspektai – klimato kaita bei aplinkos užterštumas, griaunantys tradicines bendruomenes, stumiantys žemės gyventojus iš jiems įprastos aplinkos. „Žaliojoje programoje” rodytas Airijos dokumentinis filmas „Vamzdis”.

Naujiena festivalio programoje – tema „Afganistanas šiandien”. Afganistanas yra viena valstybių, kurias dešimtmečius trunkantys kariniai konfliktai nustūmė į nepavydėtiną padėtį, į balansavimą ties augančio nusikalstamumo, naujo pilietinio karo ar, tiesiog, visiško chaoso riba. Nepaisant įvairių tarptautinių organizacijų buvimo ir humanitarinės paramos, situacija šioje šalyje gerėja pernelyg lėtai. Jungtinės Karalystės festivaliui pristatytas filmas „Šokantys Afganistano berniukai” bandė atsakyti į klausimą, kur link juda ši centrinės Azijos šalis.

Nuotraukose - kadrai iš filmų.