Ukmergės kultūros puslapiai

Šį rudenį minimos 91-osios kraštiečio poeto Vlado Šlaito gimimo metinės. Prisiminti liūdnąjį išeivijos dainių lapkričio 25 dieną į viešąją biblioteką susirinko ne tik mūsų krašto kūrėjai. Literatūrinė Vlado Šlaito premija renginio metu įteikta aštria plunksna garsėjančiam rašytojui iš Utenos Petrui Panavui.

Iškilaus poeto vardu pavadinta premija, prisiminus kadais gyvavusias Ukmergės miesto literatūrinės premijos tradicijas, įsteigta 1999-aisiais. Ji teikiama kasmet už reikšmingus poezijos, prozos, publicistikos ir kitus kūrinius, išreiškiančius meilę gimtajam kraštui, tėviškei.

Rajono savivaldybės tarybos sudarytai Premijos skyrimo komisijai šiemet buvo pateikti septynių konkurso kandidatų kūriniai. Premijuoti siūlyti šių autorių darbai: Albino Kuliešio poezijos rinktinė „Pamesti eilėraščiai“, Andriaus Vyšniausko apysaka „Pyktis, neapykanta“, Danutės Vaskelaitės poezijos rinktinė „Kryžkelių pėdos“, Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės mini romanas „Žalčių karalienė“, Stanislovo Abromavičiaus dokumentinių apybraižų knyga „Partizanų Motinos“, Petro Venclovo romanas „Kartybių taurė – iki dugno“.

Laureato, kuriam skirta 2000 litų premija, vardą suteikti nuspręsta prisiminimų knygą „Įkvėpimo auka: vieno gyvenimo fragmentai“ išleidusiam Petrui Panavui. Šį jo solidų ir kartu žaismingą darbą konkursui pateikė Lietuvos rašytojų sąjunga. Svečią apdovanojo vienas minėtosios komisijos narių – savivaldybės mero pavaduotojas Regimantas Baravykas.

P. Panavas – tryliktasis literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatas. „Tai – efektingas žmogus, žmogus – enciklopedija. Pirmąkart sutikęs, niekada jo nepamirši“, – sakė renginyje dalyvavęs kitas komisijos narys poetas Benediktas Januševičius.

78-erių konkurso laureatas iš tikrųjų stebina sugebėjimu traukti dėmesį. Svečias paliko gilų įspūdį renginio dalyviams, šmaikščiai, nuotaikingai papasakojęs apie savo gyvenimą. Rašytojas prisiminė mokytojavimo laikus, keliones, apžvelgė kūrybinį kelią.

Premijos laureatą sveikino Ukmergės rajono literatų klubo „Versmė“ pirmininko pavaduotoja Leonora Jankeliūnienė ir Zita Bataitienė. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus vyriausioji bibliotekininkė Jolanta Žvirblytė – buvusi P. Panavo mokinė – prisiminė, kad pamokose išties nestigdavo mokytojo pokštų. Pagerbti autorių atvyko Utenos apskrities A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Biruta Vaškelienė bei skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Regina Mikalauskienė.

Premijos konkurso nariams vicemeras R. Baravykas įteikė padėkos raštus. Susirinkusieji susižavėję klausėsi Užugirio kultūros namų renginių organizatorės Rimos Žudienės ir jos auklėtinės Taujėnų vidurinės mokyklos moksleivės Radvilės Kraujalytės dainų. Vlado Šlaito eiles skaitė Antano Smetonos gimnazijos moksleivis Žygimantas Širvys.

Renginio dalyviai išgirdo ir paties V. Šlaito balsą: skambėjo 1969 m. lapkričio 9 d. JAV, Čikagos jaunimo centre, darytas įrašas iš literatūrinio-muzikinio vakaro, kuriame kraštietis skaitė savo kūrybą.

Prisiminimais dalijosi V. Šlaito klasės draugas – 90 metų jubiliejų kitąmet švęsiantis Henrikas Gintautas (nuotr. - dešinėje). Su poetu jie kartu mokėsi aštuonerius metus. „Vladas Šlaitas buvo keistumų, kraštutinumų kupinas poetas – kartais to reikia, kad išsiskirtum iš kitų. Mylimiausias jo metų laikas – ruduo, o poezija, kurioje – prarasta meilė, begalinis ilgesys Ukmergei ir gimtajam Žemaitkiemiui, yra išpažintis...“ – pasakojo H. Gintautas.

Ilgus vienatvės ir liūdesio metus V. Šlaitas praleido emigracijoje. Svajojo parvykti į namus, pasimatyti su ukmergiškiais, tačiau, poetui apakus, šios svajonės įgyvendinti nespėjo. Namo poezijos dainius nebesugrįžo – 1995 m. miręs kūrėjas palaidotas Anglijoje, Šv. Patriko lietuvių kapinėse.

Minint jo gimimo metines, Žemaitkiemio seniūnijos salėje taip pat surengtas vakaras „Vlado Šlaito poezijos skaitymai“. Gimtojoje poeto sodyboje šalia jo atminimui skirto koplytstulpio uždegtos žvakutės.

Melanijos Širvienės fotografijos.