Ukmergės kultūros puslapiai

„Gera gimti mažoje šalyje, kur gamta yra žmogiško mąsto, kur įvairios kalbos ir religijos sugyveno kartu šimtmečius. Aš turiu mintyje Lietuvą – padavimų ir poezijos kraštą. Tikra palaima, jeigu likimas kam nors lėmė mokytis ir studijuoti tokiame mieste, koks buvo Vilnius, - keisčiausias baroko ir italų architektūros, perkeltos į šiaurės miškus, miestas; istorijos, įspaustos kiekviename akmenyje, keturiasdešimt katalikiškų bažnyčių ir gausių sinagogų miestas, anais laikais vadintas Šiaurės Jeruzale. Mano šeima jau šešioliktame amžiuje kalbėjo lenkiškai, lygiai kaip daugelis šeimų Suomijoje kalbėjo švediškai, o Airijoje – angliškai; todėl aš esu lenkų, ne lietuvių poetas. Bet Lietuvos gamtovaizdžiai, o gal ir jos dvasios niekados manęs neapleido“, - kalbėjo Česlovas Milošas 1980 metų gruodžio 10 dieną Švedijos Akademijoje, atsiimdamas Nobelio literatūros premiją.

2011-ieji Lietuvoje ir Lenkijoje buvo paskelbti Česlovo Milošo metais. Didžiojo XX amžiaus intelektualo šimtmetį minėjo Prancūzija, JAV, Izraelis, Rusija ir kitos šalys. Č.Milošo jubiliejus buvo įtrauktas į UNESCO minimų datų sąrašą. Jubiliejaus proga buvo pakartotinai išleisti svarbiausi poeto kūriniai lietuvių kalba. Pabuvojusi Frankfurto knygų mugėje, per Lietuvos bibliotekas keliauja paroda „Czeslawas Miloszas. Poeto šimtmetis“, kuri sausio 10 d. pasiekė ir Ukmergę.

Parodą pristatančiuose stenduose užfiksuotos poeto ir garsių jo amžininkų mintys apie Č.Milošo kūrybos reikšmę ir jo vietą pasaulinės literatūros istorijoje. „Česlovas Milošas yra vienas iškiliausių mūsų laikų poetų, gal ir iškiliausias“, - tai Josifo Brodskio žodžiai, pasakyti 1978 metais poetui iškilmingai teikiant tarptautinę Neustadto literatūros premiją, išryškinantys jo poezijos universalumą. Parodoje atskleidžiamas ryšys su Lietuva, nes būtent „mažoji tėvynė“ Č.Milošui tapo mitine Arkadija, idealizuota prabėgančiu laiku, poetizuota ilgesiu. Daug įdomių faktų apie poeto gyvenimą, jo kūrybą pateikė parodą pristatęs Lenkijos instituto Vilniuje projektų vadovas Andrius Kerulis bei Vilniaus universiteto Polonistikos centro dėstytoja, literatūros istorikė, daktarė Teresa Dalecka. „Vieni rašo šimtus puslapių traktatų, o Milošas tą patį pasako dviem sakiniais“, - citavo viešnia garsių kritikų žodžius apie poetą, prozininką, vertėją ir eseistą, Lietuvos garbės pilietį, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarą Česlovą Milošą – didelį kaip pasaulis. Gražiai simboliškai poetas vadinamas literatūriniu Adomo Mickevičiaus anūku, sukūrusiu lenkišką rojų Lietuvoje ir teigusiu, jog lietuviai palyginus su amerikiečiais nulipdyti visiškai iš kitokio molio...

Vakaro metu Bočių bendrijos klubo „Prie židinio“ vadovė Zuzana Stunžėnienė papasakojo, kaip praėjusiais metais poeto jubiliejų minėjo jų klubas, nuolat rengiantis įvairių menininkų sukaktis. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus darbuotojos Dalia Kaselytė ir Vilma Zakarauskienė skaitė Česlovo Milošo eiles. Svečius sužavėjo Meno mokyklos Muzikos skyriaus atlikėjai – saksofonu grojęs Vykintas Čivas (mokytojas Nikolajus Kononovas), kuriam akomponavo koncertmeisterė Viktorija Gailiutė bei jaunasis akordeonistas Domantas Zubrickis, mokytojo Valentino Pliskaus auklėtinis.

Melanijos Širvienės nuotraukos.