Šiemet sukanka 130 metų, kai gimė anglų rašytojas Alenas Aleksanderis Milnas (1882–1956). Nors produktyvus ir populiarus rašytojas parašė daug įvairaus žanro kūrinių, bet labiausiai jis žinomas kaip klasikinio vaikų literatūros kūrinio apie mielą meškiuką – „Mikę Pūkuotuką“ – autorius.

Mikės Pūkuotuko nuotykiai pagrįsti istorijomis, kurias A. A. Milnas pasakojo savo sūnui Kristoferiui Robinui, pastarasis ir tapo vienu iš knygos prototipų. Knyga "Mikė Pūkuotukas" pirmą kartą išleista Londone 1926 m., kiek vėliau, 1928 m. pasirodė tęsinys "Trobelė Pūkuotynėje". Knygas iliustravo dailininkas Ernestas Hovardas Šepardas. Dilogija išleista daugybę kartų ir išversta į daugelį pasaulio kalbų, tarp jų lotynų ir esperanto. Lietuvoje "Mikė Pūkuotukas" pirmąkart dienos šviesą išvydo 1958 m., "Trobelė Pūkuotynėje" – 1962 m., abi istorijos kartu išleistos 1984 m., kūrinius išvertė Virgilijus Čepaitis.

Meškiukas Mikė Pūkuotukas – vienas iš žinomiausių ir mylimiausių vaikų literatūros personažų. Jis turi visą būrį draugų, tarp jų – drovusis Paršelis, energingasis Tigras, melancholiškasis Nulėpausis, rūpestingoji kengūra Kenga su mažuoju Riuku, veiklusis Triušis, iškalbingoji Pelėda ir, žinoma, Kristoferis Robinas (lietuviškame vertime Jonukas) – visų žaidimų sumanytojas, tikrasis Šimtamylės Girios šeimininkas.

Rašytojo gimtadienio proga Viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje vyko rytmetis pagal Mikę Pūkuotuką. Tądien į biblioteką atskubėjo šaunūs Kristoferio Robino bendraamžiai iš lopšelio–darželio „Žiogelis“ „Paukštelių“ grupės (auklėtojos Alma Mickuvienė ir Laimutė Driukienė). Čia juos pasitiko Paršelis (bibliotekininkė Jolanta) ir Kenga (bibliotekininkė Rita), kurios kišenėje tupėjo pats Mikė Pūkuotukas ir Asilas Nulėpausis. Vaikai į biblioteką atėjo nešini savo piešiniais, kuriuose – Šimtamylės Girios gyventojai.

O ar žinot, ką labiausiai mėgsta daryti Kristoferis Robinas ir Mikė Pūkuotukas? Ogi, nieko. Tai va, Paršelis, Kenga, Mikė, Nulėpausis ir vaikai tądien irgi nieko nedarė. Bet pasirodo, nieko nedarant, galima labai smagiai leisti laiką. Pirmiausia paklausyti kokios nors istorijos. Taip ir atsitiko: Paršelis perskaitė istoriją apie tai, kaip Nulėpausis pametė uodegą (tikiuosi, jūs prisimenate, kas ją surado). Po to užrištomis akimis klijuoti uodegą ant tam tikros Nulėpausio vietos (pabandykite, ne taip ir lengva, bet tikrai smagu). Pakalbėti apie tai, ką reiškia būti draugu: vaikai nutarė, kad tikras draugas ne tik suras pamestą uodegą, bet kartu žais, pavaišins saldainiais, su juo bus linksma ir jis mokės paguosti. Dar verta padaryti Drūtuolių mankštą: 1. išsitempti, 2. pasiekti kojų pirštus. Tokius pratimus daro pats Mikė Pūkuotukas. Na, o pasimankštinus, galima ką nors naudingo pagaminti. Pavyzdžiui, kad ir pirštinę savo draugui. Daryti reikia taip: draugo ranką uždėti ant popieriaus lapo, su flomasteriu apvedžioti rankos kontūrus (jei norite pirštuotos pirštinės, visus pirštukus išskėskite, jei – kumštinės, užteks atskirti tik nykštį). Kai jau turite pirštinės formą, išpuoškite ją visokiais raštais ir spalvomis. Draugas tikrai džiaugsis tokia dovana.

Po to vyko Ieškynės. Pamenate, kaip Šimtamylėje Girioje Triušis suorganizavo vieno iš savo giminiečių Mažo paieškas. O vaikams reikėjo surasti kažką didelio, mėlyno, raudono, žalio ir geltono. Painu ar ne? Bet ilgai netrukę, vaikai surado didžiulį Lego kaladėlių maišą. Ir prasidėjo smagus statybų bumas: kažkas statė namelį Nulėpausiui, kažkas tvėrė tvorą, organizavo tilto statybas... Visi dirbo iki tol, kol atėjo laikas keliauti į Ekspuodiciją (na ne Šiaurės Ašigalio ieškoti, kaip darė žvėreliai, vadovaujami Kristoferio Robino, o į Kengos kino teatrą). Ten tądien buvo demonstruojamas animacinis filmukas apie Mikę Pūkuotuką. Net dvi dalys.

Prieš iškeliaudami į darželį (mat jau buvo pats tinkamiausias metas užkrimsti šiobeito), vaikai gavo dovanų po balionėlį, visai tokį, kokį Nulėpausiui gimtadienio proga dovanojo Paršelis. Ir jei pamenat, tas balionėlis puikiai tilpo į Mikės dovanotą puodinykę. Tai štai kaip smagu nieko neveikti.

P.S. 2009 m., praėjus aštuoniasdešimčiai metų nuo to laiko, kai pirmieji skaitytojai susižavėję perskaitė apie Mikę Pūkuotuką, pasirodė knyga „Sugrįžimas į Šimtamylę Girią“, kurios autorius – britų rašytojas ir teatro režisierius Deividas Benediktas, knygą iliustravo dailininkas Markas Simonas Burgessas. Lietuvių kalba knygą 2010 m. išleido leidykla „Alma litera“, išvertė Nijolė Regina Chijenienė.

***

O kovo 7 d. Vaikų literatūros skyriuje atidaryta dailės darbų paroda „Pūkuotynės pasaulyje“, kurioje eksponuojami Meno mokyklos dailės skyriaus mokinių darbai, skirti garsiausiam pasaulyje meškiukui Mikei Pūkuotukui ir jo draugams. Vaikai skaitė rašytojo A. A. Milno istorijas, žiūrėjo animacinius filmukus ir patys kūrė savo pamėgtų herojų portretus, ne tik knygoje aprašytus, bet ir pačių sugalvotus herojų nuotykius (parodoje net 14 komiksų).

A. A. Milno knygos sunkiai įsivaizduojamos be dailininko E. H. Šepardo iliustracijų, tad tai buvo rimtas iššūkis jauniesiems menininkams. Rezultatas tikrai puikus. Parodoje – net 75 darbai, sukurti įvairiomis priemonėmis: nutapyti guašu, pastele, nupiešti tušu ir atlikti grafikos monotipijos technika. Vaikų darbai žavi spalvomis, žaismingumu ir gera nuotaika.

Darbus parodai kūrė ankstyvojo ugdymo studijos "Spalvų namelis" vaikai, pradinių klasių, pagrindinio ugdymo 1a, 1b, 2a klasių mokiniai, vadovaujami mokytojų metodininkių Irutės Kiseliovos ir Jolitos Šlepetienės, vyr. mokytojų Kristinos Vainilavičienės ir Dainiaus Tijūnėlio, mokytojos Andoros Stiškienės. Parodos atidarymo metu vyko literatūros viktorina „Apie Mikę ir draugus“.

Paroda veiks iki balandžio 12 d.

Danutės Žironienės nuotraukos.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau