Ukmergės kultūros puslapiai

Rugsėjo 21-os dienos vakarą ukmergiškiai turėjo galimybę stebėti neeilinį reginį – sutartinių ratą „Kai mes buvom, kadujo“, skirtą rudens lygiadienio paminėjimui. Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi, astronominio rudens pradžia. Kaip ir kiekvienas ryškus gamtos pokytis, taip ir ši diena Lietuvoje buvo nuo seno laikoma švente.

Ukmergės kultūros centro organizuotas renginys prasidėjo šalia kultūros centro esančio ąžuolo paunksnėje, kur titnagu buvo įžiebta ugnis, vėliau pridegusi renginio dalyvių deglus. Šventėje dalyvavo: Kultūros centro folkloro ansambliai „Dagilėlis“ ir „Pyniava“, Taujėnų, Valų, Siesikų filialų grupės, Lyduokių ir Jonavos rajono Bukonių pagrindinės mokyklos vaikai, Antano Smetonos gimnazijos mokiniai bei folkloro ansamblis „Siemanys“ iš Sližių.

Šventėje dalyvavusieji kolektyvai bei mokiniai su liepsnojančiais deglais patraukė link Pilies parko, kur buvo užkurtas šventės laužas. Jaukią šventės nuotaiką sąlygojo ir vaiskus rudens vakaro oras, aukštų medžių paunksmėje žaliuojanti pievelė, kurioje ir susibūrė rengnio dalyviai bei žiūrovai, dekoracijos – šiaudinės skulptūros, atspindinčios pagoniškus simbolius, besikartojančius tradiciniuose lietuvių audimo raštuose. Pagrindinis šventės akcentas - giedamos lietuvių liaudies sutartinės, kurias, vieni po kitų, dainavo į grupeles pasidalinę sutartinių rato dalyviai.

Šventę stebėjo liaudies tradicijų puoselėjimui bei sutartinėms neabejingi miestelėnai, o taip pat kiti, užsukę tiesiog pasmalsauti. Nustebusių netrūko, dauguma žavėjosi rudens ramybe, spindinčiomis ugnimis ir harmoningu dainavimu persmelkta aplinka. Netyčiom užklydę, ar iš paskos nešamų deglų eisenos pasekę vaikai, nežinodami apie minimas tradicijas – nustebo ir retkarčiais sukeldavo šurmulį, tačiau netrukus, net ir jie buvo nuraminti gilaus sutartinių skambesio ir įsitraukė į bendrą renginio nuotaiką.

Vakaro pabaigoje, jau sutemus, renginį vainikavo visų susirinkusiųjų bendrai giedama sutartinė, bendras žvakučių uždegimas ir iš jų išdėliojamas saulės ornamentas aplink laužą, bendra rimtis, simbolinis šiaudinių skulptūrų uždegimas ir galiausiai – karšta arbata bei gausios gardaus pyrago vaišės, kurį dovanojo šventės rėmėjas – Ukmergės vartotojų kooperatyvas.

Daugumai apsilankiusiųjų šventė sukėlė ne tik susižavėjimą dėl malonios nuotaikos prie laužo ir rimties akimirkų gamtos apsuptyje, bet ir gilesnius jausmus dėl ypatingai senas tradicijas turinčių giedamų sutartinių. Sutartinėmis vadinamos daugiabalsės lietuvių liaudies dainos – pastebėtos net šiuolaikinės muzikologijos ir psichologijos. Teigiama, kad šis žanras turi itin harmonizuojantį poveikį žmogui. Sutartinių poveikis lyginamas su įvairių tikėjimų maldomis bei rytietiškų mantrų kartojimo poveikiu. Neatmenamas šaknis turintis dainavimo žanras lengvina mintis, skaidrina sąmonę ir apvalo nuo neigiamų dalykų, bei, kas įdomiausia – minimas netgi gydomasis tokio tipo dainavimo poveikis tą darančiam žmogui.

Autoriaus nuotraukos.