Liepos 19 – 23 dienomis Vepriuose vyko meninė kūrybinė stovykla, kurioje dalyvavo jaunieji teatralai iš skirtingų Lietuvos vietų.

Programa buvo skirta kūrybingiems moksleiviams, norintiems burtis bendrai meninei kūrybinei veiklai. Projekto iniciatorės - Ukmergės kultūros centro darbuotojos: Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filialo vedėja Aldona Rudokienė bei Vaikų teatro studijos "Nykštukas" vadovė Tamara Kvieskienė. Siekta organizuoti turiningą vasaros atostogų laisvalaikį, kurio metu būtų skatinamas vaikų ir jaunimo meninis užimtumas, tautiškumas, pilietiškumas, ugdomas kūrybiškumas. Stovykloje dalyvavo Ukmergės ir kitų rajonų vaikai ir jaunuoliai, suburti per kultūros centrų meninės saviraiškos kolektyvus. Tai Ukmergės kultūros centro vaikų teatro studijos „Nykštukas“, Kupiškio rajono Subačiaus teatro studijos „Kaukė“, Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos teatro studijos „Kvietimas“, Anykščių rajono Troškūnų jaunimo teatro studijos „Mes“ auklėtiniai, kolektyvo „Sensėjaus būrys“ nariai.

Jaunieji teatro mėgėjai ilsėjosi Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filialo stacionarioje poilsio stovyklose. Moksleiviai dalyvavo įvairioje jų poreikius atitinkančioje veikloje. Jie galėjo realizuotis kūrybinėje, meninėje (vaidybos, sceninio judesio, šokio, meninio žodžio, poezijos, muzikavimo, tapybos), pažintinėje veikloje. Į stovykla sukviesta 60 moksleivių, su jais dirbo 7 vadovai, turintys meninio-kūrybinio darbo patirties. Užsiėmimus vedė specialistai: vaidybos-režisūros – Violeta Mičiulienė, Zita Butiškytė, Erikas Druskinas, Jolanta Pupkienė, taip pat šokių mokytoja – Egidija Merenanu, lietuvių liaudies dainų, ratelių ir tradicijų mokytoja Laima Lenčickienė, jogos mokytoja Vaida Zlatkutė. Projektą ėmė LR Švietimo ir sporto ministerija, Ukmergės rajono savivaldybė.

Kas dieną stovykloje vyko įdomūs užsiėmimai, renginiai, išvykos, pokalbiai, dienos įspūdžių aptarimas, darbo rezultatų pristatymas, aktyvus poilsis, vakarojimas prie laužo. Stovyklautojai turėjo galimybę pasivaikščioti po Veprių apylinkes ir sužinoti apie šio miestelio kultūrinį paveldą, pabandė lieti žvakes senoviniu būdu, linksminosi tikroje kaimiškoje „vakaruškoje“, vaidino vietoje sukurtus etiudus, improvizavo.

Stovyklos metu buvo kuriamas bendras vaidybinis projektas, kuris uždarymo vakarą parodytas žiūrovams. Tai keturių skirtingų režisierių sukurti etiudai, kuriuos vienijo bendra tema - „Žmonės“. Žmonės buvo parodyti įvairiose situacijose, dažniausiai komiškose. Z. Butiškytės režisuotas „Žmogučiai. Ant pasaulio krašto nereikia daug...“ atvėrė plastikos ir pantomimos pasaulį. V. Mičiulienės etiudas, sukurtas pagal dainas „Ką daryti?“ ir „Kai ateina meilė“, buvo šmaikštus ir spalvingas. J. Pupkienės „Žmonės“ parodė, kad „Žmoguje telpa viskas“, nes „Žmonės kaip žvėrys“, „Žmonės kaip vabzdžiai“ ir „Žmonės kaip daiktai“. E. Druskino etiudas priminė pionierių laikus. „Režisierių tikslas buvo, kad jaunieji aktoriai išmoktų naudotis savimi, kaip instrumentu, nes siuvėjas turi adatą, muzikantas – instrumentą, o aktoriai turi tik save“ – sakė T. Kvieskienė.

Nuotraukos - autorės

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau