"PYNIAVA" švenčia veiklos 15-metį
- Smulkiau
- Autorius Arvydas PĖŠINA
- Paskelbta: 2013 m. kovo 15 d.
Kovo mėnesį Kultūros centro folkloro kolektyvas „Pyniava“ mini 15 metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Kūrybinę veiklą pradėjęs kaip Policijos komisariato kolektyvas, jis, laikui bėgant, perėjo į Kultūros centrą. Tačiau „Pyniavoje“ liko keletas kolektyvo narių, jame dalyvaujančių visus penkiolika metų.

Svetlana Markevičienė, kolektyvo narė nuo pat pirmųjų dienų, pasakojo, kad dar 1997 metų lapkričio mėnesį Kėdainių policijos komisariato choro vadovė Marija Dalangauskienė nusprendė, kad ir Ukmergės policijos komisariatui, vienijančiam 150 darbuotojų, reikia kokio nors meninės saviveiklos kolektyvo.
Paskelbus apie naujo kolektyvo įkūrimą į jį panoro patekti daug policijos darbuotojų. Teko surengti atranką - vadovė Kultūros centre surengė perklausą. Taip buvo suformuotas maždaug 20 žmonių kolektyvas, kuris pradėjo repetuoti prieš naujus metus. „Šis kolektyvas buvo kažkokia naujovė, nes kultūrinis gyvenimas tuo metu buvo apmiręs“ – prisimena S. Markevičienė. Kolektyvo subūrimo sėkmę lėmė, kad jame susirinko vienas kitą pažįstantys žmonės, kurie norėjo daugiau bendrauti tarpusavyje. Folkloro kolektyvo įkūrimą skatino ir tuometinis Ukmergės policijos komisaras Arvydas Paknys bei jo pavaduotojas a. a. Eimutis Balčiūnas

Pirmas, tuo metu pavadinimo dar neturėjusio kolektyvo, koncertas įvyko 1998 metų kovo 8 dieną. Kadangi tautinių drabužių kolektyvas neturėjo, koncertui teko rengtis tuo, kas kuo galėjo. Todėl "kilo užduotis" pasirūpinti koncertine apranga, nes pirmiems pasirodymams ją skolino Kultūros centras, mokyklos. Nors tai ir buvo policijos kolektyvas, nuspręsta koncertuoti be policininkų uniformų. „Uniformos netiktų folkloro kolektyvui, kitą vertus, policininkai norėjo rengtis kitaip, nes dainavo liaudiškas dainas“ – svarsto S. Markevičienė.
Greitai policijos kolektyvas tapo populiarus. „Policijos pareigūnai tuomet buvo kažkas tolimo ir baisaus. Todėl, ypač kaimuose, žmonės kvietė atvažiuoti, nes norėjo pamatyti nesibarantį, o dainuojantį įgaliotinį“ – juokauja S. Markevičienė. Pirmasis pasirodymas - III Antakalnio kaime. Vėliau per Užgavėnes, Jonines ir kitas šventes kolektyvas kviečiamas į kitas bendruomenes. 1998 metais koncertuota Šiluvoje.

Vien policijos kolektyvu būsima „Pyniava“ išbuvo apie ketverius metus. Laikui bėgant jis iš Policijos komisariato perėjo į Kultūros centrą. Tada, vietoj policininkų, į kolektyvą įsiliejo ir folkloro mėgėjai iš miesto - į kolektyvą buvo kviečiami pažįstami, draugai. Keitėsi ir repertuaras. Kolektyvo vadove tapo Vilma Mulevičiūtė – Sabaliauskienė.

Buvimas kolektyve žmones užburia. S. Markevičienė, du kartus palikusi „Pyniavą“, vis į ją sugrįždavo. Gal todėl iki šiol "Pyniavoje" nuo pirmųjų dienų dainuoja ir šoka šeši žmonės. S. Markevičienė pasakoja, kad kiekvienas „Pyniavos“ koncertas kolektyvą vienija – po jo niekas nesiskirsto, visiems norisi dar pabendrauti, pabūti kartu. „Kolektyvas susigyvenęs, kaip viena šeima“ - sako S. Markevičienė. „Pyniava“ turi ir savo charizmą - žmonės kolektyvo narius stabdo gatvėse ir dėkoja už koncertus. „Taip yra todėl, kad darai kas patinka“ – įsitikinusi S. Markevičienė.

Jai pritaria ir apie dešimtį metų kolektyvui vadovaujanti Vilma Mulevičiūtė – Sabaliauskienė. Kolektyvas vis auga. Šiandien jame repetuoja jau 31 žmogus, nors anksčiau jų būdavo mažiau. „Iš kolektyvo nė vienas neišėjo savo noru“ – juokiasi kolektyvo vadovė.
"Pyniava" orientuojasi į Ukmergės krašto folklorą - dainas, šokius. Ukmergietiškos dainos, pasak Kultūros centro etnokultūros specialistės V. Mulevičiūtės-Sabaliauskienės, Lietuvoje yra išskirtinės, atliekamos muzikinio „turavojimo“ būdu.

Per penkiolika metų kolektyvas daug koncertavo. Pavyzdžiui, lankytasi Ukrainoje, Podolės Kameneco mieste. Čia, sudalyvavusi festivalyje, „Pyniava“ viename ukrainietiškame kaime pristatė lietuvišką – ukmergietišką kultūrą. Į jį kolektyvą nusivežė vienas „Pyniavos“ narys, kilęs iš tų vietų, o Ukmergėje likęs po tarnybos sovietinėje kariuomenėje. „Pyniava“ kaime apsilankė vestuvėse - atliko keletą kūrinių. Net lietuvišką sūrį ukrainiečiams nuvežė.
Taip pat jau tris kartus dalyvauta Pasaulio lietuvių dainų šventėje. „Dalyvavimas šiame renginyje yra aukščiausias kolektyvo įvertinimas“ – sako V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė. „Pyniava“ Vilniaus apskrities kultūros ir meno šventėje „Vilnijos vainikas“ pristatė Ukmergės krašto tradicinį folklorą. Aukštaitijos nacionaliniame parke Palūšėje vykusiame folkloro sambūryje „Susdainuosma un Lūšių“kolektyvas pirmą kartą giedojo sutartines. Tik jas reikėjo atlikti neįprastai – valtyse ant vandens.

Įsiminė ir dalyvavimas vestuvėse, kuriose lietuvaitė tekėjo už vokiečio. Nuotakos motina, pamačiusi „Pyniavos“ koncertą, primygtinai panoro kolektyvo pasirodymo vestuvėse. Vestuvėms programą, kurios metu ne tik šokta ir dainuota, bet parodytos ir senosios lietuvių apeigos, teko ruošti atsakingai ir ilgai – nuo rugsėjo iki kitų metų liepos mėnesio.
V. Mulevičiūtė-Sabaliauskienė pasakoja, kad „Pyniava“ kviečiama į bendruomenių renginius, kalendorines bei šeimos šventes – jubiliejus, auksines vestuves, o kolektyvo narės – sutartinių giedotojos, dalyvauja įvairių parodų atidarymuose: Kraštotyros muziejuje, Kultūros centre, Kauno parodų galerijoje.
15 metų „Pyniavos“ jubiliejinis koncertas Kultūros centre vyks kovo 15 dieną 18 valandą.
Nuotraukos iš "Pyniavos" foto archyvo.