Rugsėjo 24 d. Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje įvyko renginys susijęs su Čečėnijos Respublika – Ičkerija: buvo pristatyta rašytojo Deni Muchammad (tikroji pavardė - Vahidas Jelchojevas) knyga „Šiandien! Rytoj bus vėlu!“ bei atidaryta dailininkės Alos Dudajevos, žuvusio čečėnų prezidento D. Dudajevo našlės, tapybos paroda.

Knygos pristatymą pradėjo VO „SOS Vepriuose“ vadovas R. P. Šaulys, nupasakojęs knygos atsiradimo istoriją, pristatęs jos autorių bei knygos rėmėjus - kandidatus į LR Seimą J. Armanavičių ir R. Garbaravičių. V. Pupšys, kurį vakarą vedusi bibliotekos direktorė R. Griškevičienė pristatė kaip „vaikščiojančią enciklopediją“, savo pasisakyme gana plačiai apžvelgė čečėnų ir lietuvių tautų istorijų sąlyčio taškus, ypač išryškinęs II pasaulinio karo metu ir tuojau po jo vykusias abiejų tautų masines deportacijas, trėmimus. Apžvalgos pabaigoje V. Pupšys padarė gana įdomią ir pakankamai drąsią išvadą, kad lietuvių kaliniams atsilaikyti ir įsitvirtinti sovietiniuose lageriuose nemažai padėjo ir „čečėnų peiliai“, turėdamas galvoje tai, kad masiniai lietuvių suėmimai ir trėmimai prasidėjo gerokai vėliau po 1944 m. vasario 23 – iosios, kai sovietai pradėjo totalaus čečėnų tautos ištrėmimo aktą, tad lageriuose čečėnai jau buvo „apsitrynę“ ir galėjo pagelbėti naujokams lietuviams.

Kalbėdamas apie naująją savo knygą D. Muchammad‘as taip pat prisiminė čečėnų tautos tremtį II pasaulinio karo metu (kurios metu žuvo didesnė pusė tautos), dabarties išsilaisvinimo karus, jų nuostolius (autoriaus šeima išblaškyta vos ne po visą Europą, keli sūnūs ir anūkas – žuvę), dėkojo jam Lietuvoje pade dantiems, knygos rėmėjams, tačiau vis tik didesnę savo pasisakymo dalį skyrė tikėjimo, Dievo paieškos problemoms, kalbėjo apie krikščionybės ir islamo panašumus... Nemažai gražių ir skaudžių žodžių rašytojas skyrė ir mūsų tautos moralinei būklei: „Jūs – graži, tauri, išsilavinusi tauta. Jūs turite ir garbingą praeitį, ir puikius papročius. Labai prasminga, gili jūsų religija, - kalbėjo D. Muchammad‘as. – Bet jus pamiršote savo Dievą, jūs nesilaikote Dešimties Dievo įsakymų. Jūsų moterys paleistuvauja, negimdo vaikų. Jūs nebranginate savo kalbos. Jūs negerbiate savo religijos. Jūs negerbiate vyresniųjų, tėvų. Jūs piktnaudžiaujate alkoholiu, rūkalais, narkotikais. Ir jūs nykstate. Jei neatsikvošėsite, Lietuvoje greitai tapsite nacionaline mažuma. Jūs, lietuviai, išnyksite. Daug tautų jus nori išstumti, nes Lietuvoje - labai graži gamta, puikus klimatas, nėra žemės drebėjimų, taifūnų, dykumų. Jeigu kur nors yra Rojus, tai jis būtent šiame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros, kuris vadinasi Lietuva. Negi šito nesuvokiate? Nejaugi jums nė motais, kad tirpstate kaip pavasarinis sniegas kalnuose?“ Sunku prieštarauti...

Apie D. Muchammad‘o kūrybą kalbėjo ir krikščioniškos minties, kultūros bei visuomenės laikraščio „XXI amžius“ vyriausiasis redaktorius Edvardas Šiugžda, žurnalistas Kazimieras Dobkevičius - daugelis į knygą pakliuvusių rašinių per pastaruosius trejus metus buvo spausdinami būtent šiame leidinyje, tad galima teigti, kad šis leidinys yra savotiškas knygos bendraautorius.

A. Dudajevos kūrybą pristatė Čečėnijos Respublikos – Ičkerijos atstovė Lietuvoje A. Saijeva, po to kalbėjo parodos darbų autorė, pasakodama apie parodoje eksponuojamus darbus, apibūdino jų sukūrimo imperatyvus. 19 – ojo parodoje eksponuojamų dailininkės drobių dominuoja Lietuvos gamtos motyvai, eksponuojama keletas simbolistinių („Išskren dančios sielos“, „Genocidas“), Tėvynės nostalgiją atspindinčių („Į dangų“) darbų. Apskritai dailininkės tapyba yra nepaprastai švelni, moteriška, „sudėliota“ iš minkštų, nekontrastingų potėpių, besiremianti realistinės tapybos mokykla, joje tikrai nėra to mums stereotipinio „karštakraujo pietiečio“ dvasinio atspindžio. Gal tai nulemta parodos autorės subjekto savybių (D. Muchammad'as pasakojo, kad jai būnant "pirmaja ledi" už savo švelnumą ir gerumą ji buvo visos tautos numylėtinė), o gal tam įtakojo lietuviškų peizažų ramuma...

Renginio metu kalbėjusiems antrino Ukmergės „Bočįų“ saviveiklininkai, pamatyti savo tautiečių kūrybos atvyko Lietuvoje gyvenantys čečėnai.

M. Širvienės nuotraukos

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau