Ukmergės kultūros puslapiai

Liepos 1 dieną Kultūros centro Parodų galerijoje atidaryta garsaus ir talentingo, anksti mirusio dailininko Audriaus Puipos kūrybos darbų paroda.

Jau šešiolika metų šio žmogaus nebėra ... Tačiau, kaip teigia jo žmona dailininkė Lilija, Audrius ligi šiol lydi ją likimo vingiais, o sename sode skendintis jų namelis Vilniuje ir šiandien kupinas visomis spalvomis žaižaravusio menininko šviesos. Audrius, pasak Lilijos, buvo planeta, magnetas, apie kurį sukosi visas jos gyvenimas, ir dabar jo likę tiek daug, jog moteris puikiai žino, kaip, jei sėdėtų šalia, jis juokautų, kokias replikas svaidytų, kokias istorijas pasakotų. Gal todėl ir parodos atidarymo metu visi, tą vakarą susibūrę šalia Audriaus akvarelių, litografijų ir ofortų, pasijuto artimi, savi ir bendraminčiai. Tam nuteikė ir jaukiai šiltas dailininko našlės, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Dailės katedros dėstytojos Lilijos Puipienės, kalbėjimas apie drauge praleistus metus, ir patys Audriaus Puipos, anot menotyrininkės Ramutės Rachlevičiūtės, turėjusio saulėtos asmenybės ženklą, darbai.

Lilija ir Audrius studijavo kartu Dailės akademijoje. Ji – tapybą, jis – grafiką. Dar pirmajame kurse nusižiūrėjo „raganiško grožio, pašėlusią“ suvalkietę nuo Marijampolės. Kaip pats sakydavo: „Ėjau, lietus lijo, užsukau pas Lilioką ir nebeišėjau“. Jai buvo pažadėjęs, jog pasipirš senoviškai: atvažiuos pas jos tėvus prašyti dukters rankos ir širdies, kai tulpės žydės. Lilija tada dar nežinojo, kad Audraus tėvas augina Oksfordo tulpes. Sužinojo tada, kai jaunikis atidardėjo traukiniu į jos namus su didžiuliu glėbiu raudonų tulpių, pamerktų į plastikinį kibirą. Paaiškino: iki šimto skindamas dar skaičiavau, po to jau nebe...

Baigus akademiją, Audriaus laukė tarnyba armijoje. Vienintelė galimybė nepatekti į ją pagal tuometinę tvarką – susirasti pedagogo darbą kaime. Taip Audrius Puipa atsidūrė mūsų rajone, Šešuoliuose. Vietiniai greitai jį pripažino savu, mielai įsileisdavo į namus ir leisdavo jam, tyliai įsitaisius trobos kampe, piešti. Audrius už tai jiems ir butelaitį nupirkdavo, pats su jais taurelę išlenkdavo. Ir kituose darbuose mielai patalkindavo: tai našlei stogą paremontuoja, tai kaimynei kiaulės gardą sukala... Parodoje eksponuojama nemažai darbų, nutapytų Šešuoliuose. Jie taip ir vadinasi: “Ruduo Šešuoliuose“, „Kiaulės pjovimas Šešuoliuose“, „Našlės skolininkas“ ir kiti.

Gyvendamas Šešuoliuose, Audrius kasdien rašydavo laiškus Lilijai. „Sėdžiu savo kambary ir drebu iš šalčio. Pečius visai atvėso ir taip šalta, kad net negaliu prisiversti nueiti malkų į lauką. Ryte net vanduo užšąla stiklinėje arčiau lango, apšerkšnija ūsai ir bijau koją iškišti iš po antklodės. Miegu su visais rūbais. Pradžioj bandžiau paišyti, bet stingsta pirštai ir nenulaiko teptuko. Todėl įstengiu tik laišką rašyti, ir tai kreivai. Šiuo atveju gerai, kad nėra Tavęs šalia, nes Tu gi negali ištverti šalčio. Valgyti beveik nėra ko, sėdžiu be muzikos, nes Tavo radija jau dvi savaitės taisykloj. Bet nuotaika gana pakili, nors kūniškai jaučiuosi prastai. Nėra sveikatos, gelia dantį, skauda pilvą ir širdį, pirštai nudaužyti plaktuko...“

Menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė už albumo „Audrius Puipa: gyvenimo ir meno virtuozas“ apipavidalinimą Knygos meno konkurse „Vilnius 2012“ pelnė pagrindinę Metų premija. Leidinyje publikuojami dailininko darbai, laiškai, dienoraščiai, o taip pat kolegų, bičiulių, artimųjų, brolio, kino režisieriaus Algimanto Puipos prisiminimai apie „spalvingąjį, charizmatiškąjį Puipą“, „grynuolį iš grafų giminės“, „portretistą ir kleinmeisterį“, apie jo skrupulingą dokumentalumą, palubėje kybantį gėrį ir blogį, puipiško keršto įrankius ir tas žaismingas, šelmiškas siurrealistines detales kūryboje, kurių suskaičiuoti akvarelėje ar litografijoje būtų neįmanoma, nes tų detalių viename piešinyje – šimtai... Anot Audriaus kolegų, tai puipiška kūryba, ir tuo viskas pasakyta.

Parodos atidarymo metu minėtąjį albumą bei dar du Ramutės Rachlevičiūtės sudarytus leidinius apie be laiko mus palikusius menininkus - tapytoją Raimundą Sližį ir tekstilininkę, grafikę, keramikę Gabrielę Širkaitę renginio viešnia dailininkė Lilija Puipienė padovanojo Vlado Šlaito viešajai bibliotekai. Į Ukmergę Lilija atvyko kartu su dukra dizainere Marija Puipaite, tęsiančia studijas Olandijoje, Eidhoveno dizaino akademijoje.

Joninių išvakarėse Audriaus Puipos kūrybos darbų paroda buvo atidaryta ir albumas apie jį pristatytas Šešuolių kaimo bendruomenės namuose. Įspūdžiais apie šį renginį dalijosi Jono Basanavičiaus gimnazijos dailės mokytoja Irina Vaskelienė. Vakaro svečiams griežė violončelininkių grupė „Soul sisters“, į kurią susibūrė buvusios Meno mokyklos Muzikos skyriaus auklėtinės Margarita Kravcova, Gabija ir Gabrielė Juknytės.

Andriaus Vyšniausko nuotraukos.