Ukmergės kultūros puslapiai

Liepos 19 dieną Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje atidaryta Linos Zareckaitės tapybos darbų paroda „Praeinantys“.

Į pirmosios personalinės jaunosios kartos menininkės Linos Zareckaitės tapybos darbų parodos atidarymą, surengtą Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje, susirinko gausus namiškių, artimųjų, bičiulių, kolegų būrys. Pasveikinti Linos skubėjo ir tėveliai su broliu, ir buvę pedagogai, ir ... kaimynai. „Esame iš Zareckų giminės, - su šypsena tokį solidarumą aiškino artimieji, - o Lina mūsų giminėje – žvaigždė!“.

Jaunoji autorė gražiai šypsojosi ir vis prašė negirti jos, nevadinti nei menininke, nei dailininke, o ir skelbime, kviečiančiame į parodą, parašyti kuo kukliau, minint tik pavardę. Lina ir savo darbų ekspoziciją pavadino itin simboliškai – „Praeinantys“. Tarsi šis faktas, trumpam žybtelėjęs gimtojo miesto gyvenime, ir liktų tik trumpa, praeinančia, pralekiančia akimirka.

Tik susirinkusiems vakaro svečiams atrodė kitaip. Buvusi Linos dailės mokytoja Antano Smetonos gimnazijoje Jolita Šlepetienė pripažino, jog vienas didesnių džiaugsmų yra matyti jauną kuriantį žmogų, o ypač tą, kurį teko mokyti. Pasak pedagogės, ramiai ir susikaupusiai pamokų metu Linai niekada netrūko laisvumo ir kūrybiškumo. Dar gimnazijoje tapytose teminėse kompozicijose abstrakčiose pastelėse jautėsi energija ir gebėjimas perteikti gyvą emociją.

2005 metais, įgyvendinant Europos Sąjungos programos SOCRATES tarptautinį COMENIUS projektą, kurio iniciatoriai buvo gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna ir dailės moktoja Jolita Šlepetienė, gimnazijoje lankėsi projekto dalyviai iš Italijos ir Slovėnijos. Šia proga Kultūros centre buvo surengta trijų šalių – svečių bei lietuvių jaunųjų autorių darbų paroda, kurioje savo kūrybą eksponavo ir Lina, jau tada „sužibėjusi“ savo ryškiomis spalvomis. Projekto mokytojų mainų metu L.Šlepetienė L.Zareckaitės darbus pristatė Italijoje Turino Renato Cottini menų licėjaus studentams, o vieną jos natiurmortą nuvežė dovanų mokyklai. Linos dailės brandos egzamino darbas „Eglė ir jos sesė“ puošia gimnazijos mokinių galerijos ekspoziciją. Mokytojos teigimu, jau ir jaunesnių metų šios autorės darbai darė įspūdį. „Šiandien žiūrėdama į Linos darbus, matau raiškos potencijos augimą ir norą eksperimentuoti, bandyti vis naujus spalvų, faktūrų, blizgaus ir matinio paviršiaus derinius, skirtingos cheminės sudėties dažus. Gebėjimas palikti tarpą, valdyti pauzę – jos stiprioji pusė. Darbai ekspresyvūs, bet drąsa nėra beatodairiška. Spalviniai sprendimai pulsuoja gyvybe, stilingu novatoriškumu, o kartu ir subtilumu“, - teigė pedagogė.

"Duobė"

"Laive"                                                                                                      "Sankryža"

"Puola bacilos"

Negailėjo gerų žodžių buvusiai savo auklėtinei Pašilės pagrindinėje mokykloje rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyr.specialistė Ramunė Bakučionienė, gimnazijos dailės mokytoja Roma Zareckienė, kurios Linos „spalvų eksperimentai“ jau ir nebenustebino – pedagogė nuo jaunumės matė jos gebėjimus, norą kurti, išbandyti vis naujas galimybes.

Baigusi vadybos ir administravimo studijas Kauno technologijos universitete, Lina susidomėjo fotografija, kelis mėnesius lankė Kauno tautinės kultūros centre veikiančią dailininko Gvido Latako vadovaujamą tapybos studiją „Prie molberto“ ir jau pirmaisiais savo darbais atkreipė dėmesį aktyvia kūrybine vaizduote, lakia fantazija, sodria, daugiasluoksne tapyba. Anot studijos vadovo, skatinusio jaunąją kūrėją neriboti vaizduojamosios galios, gilintis į spalvos raišką, ji „puola drobę be jokių palauk...“.

„Tai nedažnai pasitaikantis atvejis, kai prigimtiniai duomenys palankiose sąlygose prasiveržia laužydami nusistovėjusias taisykles ir atsiveria nelauktais dariniais“, - teigia menotyrininkė Rūta Marija Purvinaitė, parengusi L.Zareckaitės parodą pristatančią anotaciją. Pasak jos, tik pradedančios savo kūrybinį kelią, tačiau į meno pasaulį per neįtikėtinai trumpą laiką įžengusios jaunosios autorės darbai pasižymi itin savitu pasaulio matymu, išreikštu siautulinga tapybos kalba. Juose atsiskleidžia regimo ir neregimo pasaulio daugiaplaniškumas, kaita, būties trapumas. Juos priimame per jutiminį suvokimą, įžvelgdami vitališką menininkės prisilietimo jėgą, apmąstant žmogaus išgyvenimus, patirtis, jų įvairovę.

Renginio nuotaiką dar labiau sušildė klasikine gitara grojęs Veprių vidurinės mokyklos abiturientas Vilius Krikštaponis ir parodos autorės Viešajai bibliotekai padovanotas sodriai žaliuojantis bananmedis.

Melanijos Širvienės nuotraukos ir reprodukcijos.