Spalio 12 dieną žinomas bardas, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos bičiulis ir projektų partneris, atliekantis dainas Vlado Šlaito žodžiais, Kazimieras Jakutis-Pagulbis pristatė „Piliakalnio“ kavinėje naują kompaktinę plokštelę „Jaunos dienos“.

„...jaunystė man tampa vis brangesnė ir brangesnė. Žiūrint iš laiko tėkmės, ji vis labiau panašėja į pasaką. Daug mano dainų gimė jaunystėje, bet pritrūko drąsos, laiko, energijos jas pabaigti. Šiandien jos atgimė ir įgijo naują prasmę, naują gyvenimą. Esu aukštaitis, iš kaimo. Toks ir liksiu. Apsikabinkim, ir tegul mums bus gera visiems kartu. Tešildo mus ta pati saulė po tuo pačiu mėlynu dangum. Tegul mano dainos pakvies Jus sugrįžti į praeitį, į saulės nutviekstas dienas ir paragins jomis pasidžiaugti...“

Tokiais žodžiais žinomas bardas Kazimieras Jakutis – Pagulbis palydi savo naująją – penktąją – kompaktinę plokštelę „Jaunos dienos“, kurios pristatymas neseniai surengtas Ukmergėje.

Vakaras buvo šiltas ir romantiškas, jaukiai švytint žibinčiams, o po kojomis šlamant spalvotiems klevo lapams, kuriuos Kazimieras sėmė delnais ir glaudė prie veido, tarsi vis dar gyvendamas savo atliekamoje dainoje: toks nuogas, toks nuogas ruduo, stovi klevas liūdnumo kaip aš...

„Kai klausausi Kazimiero dainų, man norisi gerti vyną“, - prisipažįsta poetas Alfas Pakėnas naujosios plokštelės viršelyje. Kiti klausytojai tą vakarą prašė Kazimiero pakartoti senųjų dainų ir vis nenorėjo paleisti jo nuo scenos.

Neatsitiktinai naujoji plokštelė pavadinta „Jaunos dienos“. Tarp 16 įrašytų dainų yra ir tokių, kurioms beveik jau 30 metų. Kaip teigia pats autorius, jo dainoms reikia laiko suaugti. Štai daina „Nepilsiu kartėlio vynu“ Kazimiero galvoje užgimė dar 1883-isiais, kai jiedu su broliu iš Dūkšto Ignalinos rajone veždavo traukiniais į tuometinį Leningradą parduoti obuolius. „Būdavo, sukraunam obuolius ir riedam traukiniais jų pardavinėt. Traukinio kupė išgėrėm su broliu vyno, jis užmigo, o manęs miegas neėmė. Taip ir gimė mintyse ši daina“, - prisimena Kazimieras. Tačiau tik dabar, subūrus grupę, daina atgimė naujam gyvenimui ir suskambo visai kitoje šviesoje. Kaip, beje, ir kiti K.Jakučio muzikiniai kūriniai – švelnią, jaunatviškai romantišką lyriką bėgantys metai pripildė sodrių spalvų ir brandos, senieji populiarūs Pagulbio hitai suskambo klasikinio roko ritmais.

Dvejus metus koncertuojantis su grupe, K.Jakutis kartu su ja ir įrašė kompaktinę „Jaunų dienų“ plokštelę. Jam, gitara bei lūpine armonikėle grojančiam vokalistui, grupės muzikantai pritaria klavišiniais, būgnais, trimitais, tambūrinu, smuiku, elektrine ir akustine gitaromis, kuriomis, beje, groja ukmergiškis Aurimas Driukas. Kai kurioms Kazimiero dainoms grupėje skaidriu lyg šaltinėlis balsu pritaria ir marti Vaida Žukauskaitė-Jakutienė, gražiai sujaukusi daugelį metų čia ištikimai vyravusią vyrišką aplinką. Ištikimesnis Kazimieras tik savo pamėgtiems poetams – Jonui Srielkūnui, Antanui Miškiniui, Juozui Macevičiui, Broniui Mackevičiui, Jonui Aisčiui... O labiausiai ištikimas – nepakartojamam, nepakeičiamam, su niekuo nepalyginamam, jo vieninteliam Aukštaitijos dangui. Keliaudamas su naująja programa per Lietuvą, Pagulbis žada visiems savo klausytojams, nesvarbu, kas jie būtų – dzūkai ar žemaičiai, padovanoti po gabalėlį Aukštaitijos dangaus.

Albino Kuliešio nuotraukos.