Ukmergės kultūros puslapiai

Spalio trečią dieną Ukmergės kultūros centro galerijoje buvo atidaryta Tarptautinio netradicinės lino dailės simpoziumo „PLINARS 2008“ darbų paroda. Visą mėnesį, iki pat lapkričio 1 dienos, besidomintys šios srities meniniais ieškojimais turės progą susipažinti su jau vienuoliktojo PLINARS‘o rezultatais.

Šiųmetinis simpoziumas, sulaukęs tikrai didelio skaičiaus dalyvių, natūralu, gausiai pateikė ir kūrinių. Kiekis pats iš savęs, žinoma, - nėra vertybė. Betgi įėjus į parodų sales iškart pajunti lino skleidžiamą šilumą, rudeninės gamtos dvelksmą – tikrą linarūtės nuotaiką. Ukmergės kultūros centro galerija visada tampa šilta ir jauki, kai yra eksponuojami šio (o ypač šitiek) simpoziumo kūriniai. Tačiau tarp kūrinių gausos, kantriai ir įdėmiai stebint parodą, palaipsniui imi atskirti spalius nuo pluošto – geresnius, brandesnius tvarinius nuo aklų klaidžiojimų ir nepakankamai išbaigtų ir „netvirtų“ ieškojimų.

Aš nesu prie vaikišką kurybą. Tačiau bendrą šiųmetės parodos meninį lygį „išbalansuoja“ trijų vaikų „kūriniai“, kurių gyvenimiška patirtis tikrai dar per menka, kad jie jau galėtų parodose „kalbėti“ brandžiais kūriniais. Galbūt simpoziumo organizatoriai galėjo priimti geresnį sprendimą ir vietoj vaikų įsileisti daugiau diplomuotų, profesionalių autorių, tokių, kaip Ieva Skauronė, Vaidas Ramoška ar Birutė Žilėnienė? Dar kartą kartoju, kad aš nesu prieš vaikų kūrybą, bet gal iš tikro būtų geriau, jei vaikiškos kūrybos šalininkai paraleliai darytų „Lino PLINARS‘iuką“ tik vaikams ir rengtų atskiras parodėles šalia PLINARS‘o parodos. Tegu tai irgi taps tradicija. Tegu tie vaikai kurs kartu su tėveliais - PLINARS dalyviais. Bet parodos turi būti atskiriamos.

Vėlgi - ne vien vaikų kūryba „ardo“ bendrą aukšto „elitinio“ meno vaizdą. Aiškiai matyti – simpoziumo senbūviai tokie kaip Roma Zareckienė, Laima Dzigaitė, Julius Zareckas ar Ilze Griezane savo daugiamete patirtimi akivaizdžiai „ima viršų“, lyderiauja meninės kūrybos lygmenyje, o naujai kviesti lyg apgraibomis susipažįsta su dar neminkyta rankose lino medžiaga. Prasčiau ir su tais autoriais, kurie pasirinko tradiciškesnes išraiškos priemones – keturkampiai „tradiciniai“ paveikslai šioje parodoje po truputį ima kelti nuobodulį. Manau, kad lininės medžiagos yra skirtos arba tradicijai tęsti, arba jai interpretuoti, arba – daryti absoliučiai naujus atradimus... Šis simpoziumas vadinasi „Tarptautinis netradicinės lino dailės simpoziumas PLINARS“. Netradicinės! Vadinasi pagrindinis PLINARS tikslas – drąsūs ieškojimai! O dalyviai – tik išmanantys meno darymo kelius ir žinantys jo prigimtį! Menininkas neturi spėlioti – jis turi žinoti.

Dar kartą atidžiau žvilgtelėjus į parodos eksponatus, matyti, kad dalis dalyvavusiųjų simpoziume, nors ir gausiai bei meistriškai „lipdė“ lininius audeklus, spalius, virves, vis tik jiems truko novatoriškumo. Truko „naujienų“. Ši paroda žiūrint plačiu žvilgsniu – tikrai neprastesnė už daugelį buvusiųjų, bet akivaizdu - prasideda kartojimasis. Visos lazdos turi du galus: jei simpoziumo senbūviai ima suprasti visus lino technikos privalumus – juos naudodami įsisuka į ciklinį ratą, kuria ir perkuria tas pačias pernykščias-užpernykščias idėjas. Jei naujokai atvykę į Veprius, pavyzdžiui, tik antri metai ir vėl mato visus kažką vienodai „dygsniuojant“, tuomet kuriasi plenero santvarka, pavadinimu – „Taip reikia!“. Kartojimasis tai jau nebe – kūryba! Kūryboje turi būti ir kažkiek anarchijos, ir daugiau žaismo, ir net – priešgyniavimo!

Tikrai darosi įdomu – kas kitais metais vėl minkys mūsų gimtuosius (ar iš Upytės atsivežtus) linus? Kas atras kažką naujo ir kas vėl sukurs kažką tokio pat kaip šiemet? Ir kiek vaikų, bei kiek profesionalių kūrėjų dirbs PLINARS 2009 simpoziume? O gal sulauksime ir PLINARS‘iuko (jei tikrai yra poreikis vaikų kūrybai)? O gal net sulauksime instaliacijų, akcijų ar dar ko nors naujo lininio-nelininio-neeilinio?

Ši paroda visad laukiama Ukmergėje. Taip pat ir kituose Lietuvos miestuose, į kuriuos tradiciškai vežiojama. Kokia kritika ar pastabos bebūtų – ši paroda pakankamai išskirtinė ir tikrai turi išliekamąją vertę. O gal net ir reikšmingas Lietuvos (ir ne tik) kultūrinis reiškinys!

Šiemet parodoje dalyvavo:

Ilze Griezane (Latvija)
Sandra Vigule (Latvija)
Daina Eglite (Latvija)
Ligita Vaivode (Latvija)
Svetlana Kulgajeva (Latvija)
Olena Švec (Ukraina)
Julius Zareckas (Lietuva, Ukmergė)
Roma Zareckienė (Lietuva, Ukmergė)
Sonata Ordė (Lietuva, Ukmergė)
Saidis Orda (Lietuva, Ukmergė)
Laima Dzigaitė (Lietuva, Ukmergė)
Daiva Gerulskienė (Lietuva, Ukmergė)
Urtė Gerulskytė (Lietuva, Ukmergė)
Melanija Širvienė (Lietuva, Ukmergė)
Žygimantas Širvys (Lietuva, Ukmergė)
Vygantas Savickas (Lietuva, Vilnius)
Julius Žėkas (Lietuva, Vilnius)

Sėkmės šiems menininkams ir 2009-aisiais prisijungsiantiesiems!

E. Darulio nuotrauka