Ukmergės kultūros puslapiai

Lietuvių enciklopedija – 37 tomai lietuvių kalba ir dar 6 tomai angliškosios „Encyclopedia Lituanica“ – retas kultūros paminklas, kurį Lietuvai ir pasaulio lietuviams padovanojo išeivijoje susibūrę mūsų tautiečiai.

Apie šį didžiulio susitelkimo, pastangų, užsispyrimo, atkaklumo ir pasiaukojimo pareikalavusį unikalų sumanymą – leisti emigracijoje Lietuvių enciklopediją - lapkričio 18 d. Vlado Šlaito bibliotekoje vykusio renginio metu pasakojo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė ir vyresnioji bibliografė Jolanta Matuzaitė (nuotraukoje - dešinėje).

Enciklopedijos leidyklos savininkas ir direktorius buvo mūsų kraštietis, Žemaitkiemio valsčiuje, Antatilčių kaime, gimęs Juozas Kapočius. Po mokslų Antano Smetonos gimnazijoje ir Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, būdamas vos dvidešimties, jis emigravo į Urugvajų, kur įgijo spaustuvininko specialybę. Po šešerių metų grįžęs į Lietuvą, dirbo Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Vilniaus spaustuvėse. 1944 metais pasitraukė į Vokietiją, o dar po penkerių – į Jungtines Amerikos Valstijas. Įsikūręs Brukline, dirbo Pranciškonų spaustuvėje technikos vedėju, dažnai užsukdavo į „Darbininko“ laikraščio redakciją. Čia vartydamas Lietuviškosios enciklopedijos, kurios leidimą Lietuvoje nutraukė Antrasis pasaulinis karas, pirmąjį tomą, J.Kapočius ir sumanė leisti Lietuvių enciklopediją Amerikoje. 1952 metų vasarą jis susitiko su šios enciklopedijos vyriausiuoju redaktoriumi prof. Vaclovu Biržiška, kuris dirbo Vašingtone, Kongreso bibliotekoje, garbės konsultantu, ir aptarė su juo būsimąją veiklą, o grįžęs į Brukliną, „Darbininko“ laikraštyje paskelbė žinią apie enciklopedijos atgaivinimą Amerikoje. „Tai bus mūsų tremtyje praleisto laiko vertingiausias įnašas į Tėvynės kultūrinį lobyną“, - rašė J.Kapočius, kviesdamas prisidėti prie šio kilnaus darbo visus norinčius ir tapti būsimojo leidinio prenumeratoriais. Suprasdamas, jog agitacijos spaudoje neužteks, jis leidosi į kelionę po lietuvių kolonijas Čikagoje, Detroite, Klivlande, Kanadoje. Ir nors kartais surasdavo vos vieną kitą prenumeratorių, būdamas puikiu vadybininku, viešindamas informaciją spaudoje, šiuos skaičius gerokai padidindavo. Patriotizmo sumetimais. Nes būsimosios enciklopedijos gyvavimui svarbiausia buvo prenumeratorių skaičius.

Enciklopedijos leidimo idėją palaikė daugelis to meto išeivijos autoritetų, įvairios lietuvių organizacijos. Apie šio sumanymo svarbą rašė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Mykolas Krupavičius, sekmadienį lietuvių bažnyčiose prenumeruoti būsimąją enciklopediją ragino dvasininkai. Per tuos metus nuo idėjos atsiradimo iki jos įgyvendinimo spaudoje pasirodė 42 publikacijos.

Pradžioje buvo galvota spausdinti enciklopediją Filadelfijoje, vėliau – Niujorke, tačiau kai J.Kapočius įsigijo spaustuvę Bostone, nutarta įsikurti čia. Pirmajam Lietuvių enciklopedijos tomui, kuris pasirodė 1953 metų rudenį, buvo surinkta apie 3 tūkstančius prenumeratorių. Dalis leidinių buvo skirta Lietuvos fondui – kaupiama būsimajai nepriklausomai Lietuvai.

Pirmojo tomo sutiktuvių garbei Lietuvių rašytojų klube buvo surengtos didelės iškilmės, patalpas pašventino kunigas, rašytojas, iš Ukmergės apskrities Kurklių valsčiaus kilęs Stasys Yla.

Per 25-erius metus buvo išleisti 37 Lietuvių enciklopedijos tomai. Tai atsiėjo 1,5 mln. JAV dolerių. Istoriko, spaudos darbuotojo Simo Sužiedėlio iniciatyva Lietuvių enciklopedijos pagrindu buvo išleisti šeši tomai anglų kalba „Encyclopedia Lituanica“.

Viešnios iš Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos padovanojo ukmergiškiams skaitytojams pluoštą vertingų leidinių: „Lietuvių išeivijos spaudos bibliografija“ 1945-2000. T. 1 Knygos lietuvių kalba. T. 2 Knygos užsienio kalbomis. Vincas Bartusevičius. „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945-1951“. Silvija Vėlavičienė. „Draustosios spaudos pėdsakais“. Tomas Venclova. „Bibliografijos rodyklė. Bibliographic index. Bibliografia. 1956-2011“.

Melanijos Širvienės nuotraukos.