Ukmergės kultūros puslapiai

2014 metai paskelbti K. Donelaičio metais. Paminėti šios didingos asmenybės, garsiausio ir pirmojo lietuvių poeto 300-ųjų gimimo metinių į Vlado Šlaito viešąją biblioteką sausio 23 d. sukvietė sambūris ,,Prie židinio’’, vadovaujamas nenuilstančios ir savo kūrybingumu stebinančios Zuzanos Stunžėnienės, bei šios bibliotekos darbuotojai.

Z. Stunžėnienė renginį pradėjo K. Donelaičio žodžiais ,,Sveiks, svieteli margs’’. Kauno kamerinio choro ,,Židinys’’ vadovas Pranas Jurkonis uždegė tris žvakes (po vieną kiekvienam poeto šlovės 100-čiui). Šios šventės organizatorė įžiebė žiburį žvakidėje, simbolizuojančioje Tolminkiemio bažnyčią, iš kurios sklindanti šviesa net ir po 300 metų neužgesusi pasiekė mus ir šildo mūsų širdis.

Ilgus metus lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dirbusi Z. Stunžėnienė vaizdžiai pasakojo apie K. Donelaitį, pabrėždama žmogiškąsias jo savybes, pomėgius. Mokytoja priminė jo priesakus dėl lietuvių kalbos: ,,Mano įpėdini! Tegul tavo sūnūs, jeigu jų turėsi ir norėsi paskirti teologijai, laiku išmoksta gerai lietuviškai, kad galėtų tinkamai vadovauti parapijai lietuvių kalba’’.

Pranešėją papildė Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorė Rasa Griškevičienė, kuri pasidžiaugė, kad vienas pirmųjų literatūrinių renginių, vykstačių šiais metais bibliotekoje, yra skirtas Kristijonui Donelaičiui, kad naujuosius veiklos metus biblioteka pradeda kartu su Donelaičiu... Direktorė kalbėjo apie K. Donelaičio atminimo įamžinimą, pabrėžė, kaip mūsų krašte ir pasaulyje yra vertinamas šis išskirtinis žmogus.

Renginyje dalyvavęs Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas pasidalijo prisiminimais, kaip maždaug prieš 50 metų, jam mokantis Kybartuose, jų vidurinei mokyklai buvo suteiktas K. Donelaičio vardas. Svečias prisiminė, kad jie, donelaičiukai, labai tuo didžiavosi ir stengėsi tam vardui nepadaryti gėdos.

Šventę gražiai papildė kauniškių viešnių skaitoma K. Donelaičio poemos ,,Metai’’ ištrauka iš ,,Rudens gėrybių’’ bei pasakėčia pagal K. Donelaitį apie mūsų epochos vėjuose paklydusį paukštį.

Vėliau sceną užpildė sambūrio ,,Prie židinio’’ nariai Aldona Survilienė, Emilija Vaitkevičienė, Aldona Vilkelienė, Mečislovas Grigucevičius, Julijonas Gutparakis, Juozas Stunžėnas, Juozas Vilys, susibėgę iš įvairiausių Lietuvos kampelių – Kauno, Pasvalio, Lazdijų, Molėtų, Zarasų, Ukmergės.

Jie – K. Donelaičio ,,Metų’’ veikėjai – pagal originalų Z. Stunžėnienės scenarijų ir režisūrą vaidino ištraukas iš poemos, vertė puslapį po puslapio. Skambėjo rūstus žodis ponams, buvo smerkiamas Dočio girtavimas, girdėjosi atodūsiai dėl niokojamos lietuvių kalbos, stumdomo baudžiauninko.

Už betarpiškumą, artistiškumą, nuoširdžią vaidybą žiūrovai atsilygino gausiais aplodismentais.

Stebint vaidinimą nejučiomis kilo mintis, jog ši grupė galėtų pakeliauti po rajono kolektyvus, o ypač paviešėti mokyklose. Gal tokiu būdu išgirstas K. Donelaitis būtų labiau priimtinas jaunajai kartai, sudomintų ir paskatintų rimčiau pasigilinti į poeto kūrybą, ją geriau suprasti, pajausti.

Turiningą renginį baigė Kauno kamerinis choras ,,Židinys’’. Skambėjo dainos A. Strazdelio, Vydūno, Maironio, Vytauto Barausko žodžiais.

Paskutinis šventės akordas – visų atsistojusių renginio dalyvių nusilenkimas K. Donelaičiui tuo pat metu deklamuojant ,,Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą...’’

Rimvydo Tumo nuotraukos.

Šaltinis: www.gzeme.lt