Ukmergės kultūros puslapiai

Spalio 10 d. Žemaitkiemio pagrindinėje mokykloje vyko devintosios Ukmergės rajono savivaldybės įsteigtos literatūrinės Vlado Šlaito premijos įteikimo iškilmės. Prieš tai Žemaitkiemio šv. Kazimiero bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už poetą ir jo artimuosius, miestelio kapinėse buvo pašventintas antkapinis paminklas poeto motinai, vėl, po remonto, duris atvėrė kukli poeto muziejėlio ekspozicija, įrengta kažkada buvusioje dūminėje pirkioje, kur, anot Vlado Šlaito giminaičių pasakojimų, tarp nuo dūmų įjuodusių sienojų sienų būsimasis poetas pradėjo kaupti savo pirmąją gyvenimiškąją patirtį...

Renginį pradėjo bardas K. Jakutis, atlikęs į muzikinės melodikos rūbą įvilktą Vlado Šlaito eilėraštį. Apskritai, skaidrus šio muziko gitaros skambesys ir jautriai pagal įvairių poetų eilėraščių nuotaikas niuansuotas balsas tikrai pagyvino renginį, gerokai kilstelėjo renginyje skambėjusios poezijos kartelę.

Šiųmetį Vlado Šlaito premijos laureatą, kaunietį poetą Kęstutį Navaką pristatė kraštietis Alfas Pakėnas, meiliai renginio ve dančiosios, Vlado Šlaito viešosios bibliotekos direktorės R. Griškevičienės įvardintas „Alfuku“. Šis „malonybiškumas“ ne dėl sakinio gražumo – A. Pakėnas senas rajono literatų bičiulis, dažnas svečias Ukmergėje, ne vieną savo paties kūrinį „pagimdęs“ mūsų krašto pa dangėje, be viso to, dar ir 2006 metų Vlado Šlaito premijos laureatas. Prelegentas grakščia literatūrine forma pristatė K. Navako, beje, gyvenimiškais saitais taip pat susaistyto su mūsų rajonu, kūrybą, jos vietą Lietuvos literatūros kontekste, „aprodė ir apšnekėjo“ laureato kūrybinį „kraitį“.

Kęstučio Navako autoprisistatymas, jo kūrybos skaitymai buvo tikra šventė literatūros mėgėjų ausims (ir akims taip pat). Aukštos „prabos“ poezija, santūriai tiksli ar šmaikšti proza, skaitoma ramiu, bet gyvu autoriaus balsu suteikė šiek tiek provincialiam sambūriui gražios literatūrinės šventės, galinčios įtikti ir išrankiam poezijos gurmanui, įvaizdį. Galima spėti, kad ir ten „kažkur ant debesėlio“ esanti Vlado Šlaito siela su malonumu stebėjo jo vardo sąryšį su šia solidžia literatūrine „produkcija“. Juolab, kad ir pats V. Šlaitas yra rašęs: "(...)Taip,/ Jie labai dideli gremėzdai,/ tie Čikagos dangoraižiai,/ bet dabar jie man atrodo ne aukštesni/ už ukmergiškį gaisrinės bokštą.", o K. Navakas lyg ir paantrinęs: "Ukmergė, pagrindinis vaikystės didmiestis. Niujorkas tada man dar nebuvo pastatytas.(...)". Atrodo, kad poetai tikrai lengvai suprastų vienas kitą... Belieka tikėtis, kad šis, prieš keletą metų prasidėjęs, šios literatūrinės premijos laureatų „solidėjimo“ procesas ir toliau rutuliosis „į kalną“.

Po laureato į mokyklos salės sceną pradėjusiems kopti rajono literatams ir svečiams, skaityti savo kūrybą buvo ganėtinai nelengva – meistrystė yra meistrystė ir nors nebuvo jokių svarstyklių, vis tik jautėsi, kad skamba skirtingo „svorio kategorijų“ poetų balsai. Bet jie skambėjo nuoširdžiai, tad gal nelabai ši „svorių“ aplinkybė kam nors lindo į akis ar kėlė rūpestį. Literatų prisistatymus papildė V. Šlaito giminaičių, klasės draugo H. Gintauto prisiminimai. Buvo ir daugiau įvairių sveikinimo kalbų bei linkėjimų.

Renginyje sulaukus rajono savivaldybės mero Algirdo Kopūsto, prasidėjo tam tikras dovanų dalinimo vajus – meras įteikė K. Navakui laureato diplomą, poetas bibliotekai – savo knygų ir labai originalią dovaną – įrėmintą seno rankraščio lapą, R. Griškevičienė – padėkas visiems pagelbėjusiems organizuoti šį renginį... Šiuo jaukiu šurmuliavimu ir baigėsi ši literatūrinė šventė.

G. Nemunaičio nuotraukos