Ukmergės bibliotekininkus aplankė kolegos iš Livanų
- Smulkiau
- Autorius Kęstutis GRIŠKEVIČIUS
- Paskelbta: 2008 m. spalio 16 d.
Tą saulėtą spalio 16-osios rytą Latgalės regiono Preilų rajono Livanų bibliotekos šeimininkai ant savo įstaigos durų galėjo pakabinti užrašą „Visi išvyko į Ukmergę“. Nes visos darbuotojos tądien – 10 iš centrinės bibliotekos ir 5 – iš kaimo filialų viešėjo pas kolegas Ukmergėje, Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje. Delegacijai vadovavo Livanų bibliotekos direktorė Inta Verdina.
Tai nebuvo pirmoji abiejų miestų – Livanų ir Ukmergės – bibliotekininkų pažintis. Latviai ne kartą lankėsi pas kolegas per Ukmergės miesto šventes bei kitomis progomis, o ukmergiškiai irgi neblogai pažįsta šį Latvijos kraštą, su kuriuo rajonas bendradarbiauja nuo 1999 metų.
Prieš metus viešėdami Latvijoje, ukmergiškiai daug įdomaus sužinojo ne tik apie Livanų bibliotekos darbą, jie drauge aplankė ir šalies sostinę Rygą bei kitas vietoves, dalyvavo įvairiuose kolegų renginiuose. Pasidalinta darbo patirtimi, kuri praverčia ruošiant bendrus projektus, pasikeista gražiais suvenyrais. Beje, ukmergiškiai kiekviena proga savo kolegoms dovanų nuveža fotomenininko Albino Kuliešio nuotrauką su įrėmintu savo miesto senamiesčio fragmentu, ir Livanų bibliotekoje pamažu steigiama visa Ukmergės senojo miesto vaizdų galerija.
Livanų mieste esanti biblioteka – eksperimentinė tarp tokių šios šalies rajonų įstaigų, kurioje jau prieš keliolika metų buvo pradėtos diegti pažangiausios technologijos, ir šioje srityje latviai mus gerokai lenkia. Tačiau nemažai problemų yra panašios. Viešėdami Ukmergėje, sviečiai pasakojo, kad ir pas juos kitąmet mažinamos švietimo, kultūros įstaigoms skiriamos biudžeto lėšos, teks tenkintis kuklesniais poreikiais planuojant išvykas, šventes, kitus renginius. Apie tai, kad pasaulį pastaruoju metu vis labiau krečianti finansinė krizė atsiliepia ir pas mus, ir pas mūsų kaimynus, galima spręsti dar iš vienos detalės. Atvežę dovanų stiklinę spalvotą rankų darbo vazą, pagamintą garsiame, senas tradicijas turinčiame Livanų stiklo fabrike, latviai nelinksmai pakomentavo, jog tokia dovana jau paskutinė, nes įmonė, kurios muziejuje ne kartą yra lankęsi ir ukmergiškiai, deja, bankrutavo.
Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje svečiai susidomėję apžiūrėjo čia eksponuojamą žuvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo žmonos dailininkės Alos Dudajevos tapybos darbų parodą, atkeliavusią iš Moldovos, aplankė bibliotekos skyrius, skaityklas, bendravo su kolegomis, domėjosi jų veikla, renginiais, projektais, finansinėmis galimybėmis. Po to drauge su šeimininkais visi nuvyko į Rečionių kaimo filialą, kur su savo sodo obuoliais svečius pasitiko vyresnioji bibliotekininkė Albina Galinauskienė. Šis filialas, įsikūręs pradinės mokyklos pastate, dailiai suremontuotas, vasarą jame atidarytas vienas iš dvylikos šiemet naujai įsteigtų kaime viešosios interneto prieigos punktų, tapęs svarbiausia kaimo vaikų susibūrimo vieta.
Iš Rečionių latviai ir juos lydintys ukmergiškiai suko Krikštėnų miestelio link. Čia, prie kuklaus kaimo bibliotekos pastato, svečius sutiko bibliotekininkė Onutė Venclovienė ir Pivonijos seniūnijos seniūnas Alvydas Gratkauskas. Pastarasis papasakojo svečiams apie Krikštėnų bendruomenės ir bibliotekos bendradarbiavimą, bendrus renginius, paramą kaimo fulialui ir jo skaitytojams. Aprodžiusi savo valdas ir čia veikiančias parodas, spalvingą vaikų susibūrimo kampelį, filialo šeimininkė pakvietė abiejų miestų kolegas į draugišką simbolinį krepšinio turnyrą, mat šį žaidimą labai mėgsta ir jaunieji Krikštėnų bibliotekos skaitytojai.
Vėliau visi drauge aplankė šiame miestelyje įsikūrusį Aušros Vartų Marijos ir šv.Teresėlės moterų vienuolyną, kuris įsteigtas Atgimimo metais Belgijos maldininkų pastangomis. Svečius pasitikusi sesuo Brigita svetingai aprodė vienuolyno patalpas, svečių kambarius, kiemą ir sodą, pakvietusi į jaukiai įrengtą koplytėlę, kur dviem kalbomis – lietuvių ir latvių – visi sukalbėjo maldą. Į vienuolyną atvyksta nemažai svečių, čia mielai lankosi jaunimas ir visi tie, kurie ieško ramybės, nori susikaupti, pamedituoti, pabūti vieni tyloje.
Apibendrinti kelionės įspūdžius, pabendrauti išvykos dalyviai susirinko į Urniežių kaime įsikūrusią Birutės ir Stasio Narušaičių kaimo turizmo sodybą. Apžiūrėję tvenkinius, pirtį, svečių namus, kitus pastatus, visi susirinko į jaukią, medžiu kvepiančią salę prie židinio. Čia kalbėtasi apie naujas ateities idėjas, kasdieninius darbus, problemas, vaišintasi kibinais, kaimiškais sūriais su medumi, ragauta šio krašto midaus, keistasi suvenyrais. Svečiai atgabeno pluoštą įvairių knygų, lankstinukų, žurnalų, kompaktinių plokštelių apie Livani ir Latvijos gamtą, turistinius maršrutus, istorijos ir kultūros paminklus. Visa tai pasitarnaus būsimajai viešosios bibliotekos lentynai apie bendradarbiavimo partnerius šioje šalyje.
Prie vaišių stalo skambėjo latvių ir lietuvių dainos, poezijos posmai, mįslės ir pokštai, gražūs šventiniai linkėjimai. Bibliotekininkai į simbolinę Pandoros skrynią užrakino visas savo bėdas, finansinius nepriteklius, rūpesčius, liūdnas mintis, o raktą nuo šios skrynios abiejų bibliotekų direktorės Inta Verdina ir Rasa Griškevičienė drauge įmetė į tvenkinį – kad niekas niekada šios skrynios daugiau nebeatrakintų...
M. Širvienės nuotraukoje latvių kolegių dovana ukmergiškiams - latviškas "kringelis"