Į Ukmergės kultūros centre balandžio 4 d. vykusi R. Zinkevičiaus kūrybinių darbų albumo pristatymą susirinko kolegos tautodailininkai iš įvairių šalies rajonų, katalogo rengėjai, rajono tautodailininkai, meną ir grožį mylintys žmonės...

Apžiūrėjusius rajono tautodailininkų parodą ir gausią R. Zinkevičiaus interjerinių skulptūrų ekspoziciją, iškilmių salėje svečius sutartinėmis pasitiko folkloro kolektyvo „Pyniava“ sutartinių giedotojų grupė. Susitikimo metu tai nebuvo vienintelė gyvai atliekama muzika - vėliau savo kūrinius atliko Kristina ir Egidijus Daruliai.

R. Zinkevičius, pasakodamas katalogo atsiradimo istoriją, paminėjo, kad kūrybos katalogus jau turi daug tautodailininkų. Jis padėkojo knygos sudarytojams - Lietuvos tautodailininkų sąjungai. Meistras pasakojo, kad darbų katalogui fotografavimas užtruko beveik pusantrų metų. Vėliau sunkiausia buvo parašyti kuo trumpesnę ir kuo tikslesnę biografiją. Tačiau surinkti informaciją, kas ir ką rašė apie tautodailininką buvo lengva - tuo jau gerokai anksčiau pasirūpino Vlado Šlaito viešosios bibliotekos bibliotekininkai.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, kalbėdamas apie ukmergiškį meistrą, minėjo, kad R. Zinkevičius gilinasi į medžio apdirbimo technologijas. Tai leido jam gauti restauratoriaus sertifikatą. J. Rudzinsko vertinimu, R. Zinkevičius daugiau dirba negu šneka: „kol kiti kalba, Rimantas nueina ir padaro“. Šalies tautodailininkų pirmininko teigimu, tautodailininkų tikslai yra siekti, pateikti, didžiuotis. „Tai tautos dailininko veidas“. Menotyrininkė, daktarė Alė Počiulpaitė pasakojo, kad rašant įvadinį straipsnį jai buvo įdomu įžvelgti kaip kūrybiškai interpretuojamos Ukmergės krašto įdomybės. Kultūros ministerijos regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė sakė, kad didžiuojasi, jog tarp keturių, pernai metais ministerijos paremtų katalogų apie menininkus - vienas iš jų apie tautodailininką Rimantą Zinkevičių. R. Zinkevičiaus dėdė, akademikas, Ukmergės rajono garbės pilietis Zigmas Zinkevičius prisiminė Rimanto vaikystę, kai jis mokėsi Vilniuje ir gyveno pas jį. Z. Zinkevičius pasakojo, kad jei prasidėdavo kalbą apie meną, būsimo tautodailininko akys imdavo blizgėti. Tačiau kalbant apie kitokius mokslus – būsimas tautodailininkas raukėsi. Iš Anykščių kilęs garsus tautodailininkas Vytautas Ulevičius diaugėsi būsimam medžio drožėjui R. Zinkevičiui padaręs didelę įtaką – paskatinęs kurti. Sveikindamas meistrą V. Ulevičius konstatavo, kad „jeigu Lietuvoje visi imtų dirbti kaip meistrai, gyventume rojuje“.

R. Zinkevičių sveikino įvairiausi svečiai. Ilgiausių kūrybos metų linkėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Giedrius Pocius, už šv. Florijono, gaisrininkų globėjo skulptūrą prie Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pastato dėkojo rajono Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimvydas Lukošius, Seimo kancleris Jonas Milerius ir tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ atstovai, apjuosę R. Zinkevičių vardine juosta, paminėjo, kad „valdžių prasmė bus tada, kai ji kreips dėmesį į tokius vyrus“.

Pasveikinti meistro nusidriekė ilga eilė: rajono tautodailininkai, meistro pažįstami, giminės. Pats R. Zinkevičius pagerbė savo darbų katalogo viršelio autorę – fotografę Stasę Pulkauninkienę ir įteikė jai paties išdrožtą medinį angeliuką.

Nuotraukos - autoriaus.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau