Ukmergės kultūros puslapiai

Kultūros centro salė spalio 25 - osios pavakarę buvo puspilnė. Palyginti gausus būrys ukmergiškių atėjo į kino vakarą, kurio metu galėjo pažiūrėti Kęstučio Česnaičio režisuotą pjesę “Šokis virš ribos”, minėto režisieriaus ir operatoriaus Dainiaus Vyto sukurto filmo “Geležėlė” premjerą.

Pristatydamas savo kūrinius K. Česnaitis pastebėjo, kad abu jie gimė palyginti spontaniškai, patį kūrybos procesą lydėjo nemažai įvairiausių sutapimų, o filmavimas vyko pakankamai trumpai. Nepaisant to, “Geležėlė” respublikiniame kino mėgėjų konkurse pelnė vieną iš prizų. Tai ne pirmasis toks gabaus režisieriaus darbo įvertinimas - jo pjesės “Lėlės veidas”, “Užmirštoji siela”, “Tomo Akvilio iliuzijos” buvo apdovanotos Rytų Aukštaitijos literatūrinių tekstų, Kultūros ministerijos naujosios dramaturgijos, Lietuvos fondo skelbtame pjesių vaikams ir paaugliams konkursuose. Kino scenarijus “Persikūnijimas” pagrindinį prizą laimėjo Baltijos šalių festivalyje.

Šeštadienį demonstruoti spektaklis ir filmas žiūrovams paliko gerą įspūdį, o kad autorius turi nemažai savo talento gerbėjų, liudijo jį su gėlėmis ir dovanomis pasveikinti susirinkęs gausus būrys žiūrovų - iš Ukmergės, Veprių, Panevėžio ir kitur. Gėles režisieriui, filmo operatoriui, aktoriams dovanojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Klavdija Stepanova, Kultūros centro direktorė Eugenija Vaitkienė, rajono Literatų draugijos pirmininkė Leonora Jankeliūnienė, “Gimtosios žemės” redakcijos atstovai ir kiti. Aktoriams buvo įteiktos filmo “Geležėlė” kopijos.

Savotiškai abiejų kūrinių demonstravimą sujungė Kultūros centro dailininko Egidijaus Darulio senoviniu liaudies instrumentu - dambrele - atliktos melodijos, naujos kompaktinės plokštelės “Lietaus lašai” pristatymas. Minėtą plokštelę ir filmo kopijas galėjo įsigyti ir į renginį atėję žiūrovai.

Vėliau, bendraudami prie arbatos ir kavos, susirinkusieji išsakė savo pastebėjimus apie filmą, jo reikšmę formuojant jaunų žmonių pasaulėžiūrą. Ukmergiškės Zuzanos Stunžėnienės nuomone, filmo turinys priverčia atsigręžti į mūsų tautos istoriją, bent šiek tiek jaunimą atitraukti nuo per įvairius televizijos kanalus transliuojamos menko meninio turinio produkcijos. Tai, kad filmo kūrimo vieta tapo beveik prieš pusantro dešimtmečio pradėta ir nebaigta restauruoti Bernotiškių koplyčia paskatino pasišnekėti apie istorinio mūsų krašto paveldo išsaugojimą. Garbesnio amžiaus moterys prisiminė, kad jų vaikystėje šiame pastate būdavo atliekamos bažnytinės apeigos, kuriose jos dalyvaudavo, ant sienų buvo marmurinės lentos su čia palaidotų žymių tų vietovių žmonių pavardėmis ir gyvenimo metais.

Kalbėdami apie filmą, žiūrovai svarstė apie aktorių vaidybą, akcentuodami ryškią Auriaus Dačkaus, vaidinusio kavinės savininką Isaką Geitsą, vaidybą. Palankių, kartais ir šiek tiek prieštaringų vertinimų sulaukė aktorių Santos Šereikaitės, Arūno Zgirsko, epizodinius vaidmenis atlikusių asmenų vaidyba, padiskutuota apie ekstremalias filmavimo sąlygas. Tačiau tai nesumenkina paties filmo. Pasak kalbėjusių, gyvenime yra gana nelengva rasti savo geležėlę, o K. Česnaitis ją savo kūryboje rado. Jam palinkėta ir ateityje išgyventi daug prasmingų kūrybinio nerimo akimirkų, įgyvendinti naujas idėjas, kurių, kaip kūrėjas yra prasitaręs, jis turi tikrai daug.

D. Vyto nuotraukoje - režisierius K. Česnaitis sveikina jauniausią filmo aktorių Justą Vytą

Šaltinis: "Gimtoji žemė" 2008 spalio 28 d.