Ukmergės kultūros puslapiai

Spalio 30 d., ketvirtadienį, Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta pirmoji personalinė Reginos Žvirblienės kūrybos darbų paroda. Jubiliejų šventusios tautodailininkės pasveikinti, susirinko gausus bičiulių bei kūrybos gerbėjų ratas.
Skiautiniai viena ar kita forma egzistavo beveik kiekvienoje kultūroje, o ypač ten, kur šitokių siuvinių reikėjo dėl pačių gyvenimo sąlygų: šalto klimato, neturto, karų. Rankdarbių, panašių į skiautinius, randama Egipte, Kinijoje. Šie rankdarbiai ypač buvo populiarūs angliškai kalbančiose šalyse: Anglijoje, Olandijoje, Amerikoje. Skiautiniai buvo siuvami ir Lietuvoje. Kurį laiką primiršti, šiandien skiautiniai išgyvena atgimimą.

Parodoje autorė eksponuoja dviejų kūrybinės veiklos metų rezultatą. Pristatomos dvi plokštuminės skiautinių kompozicijos, audinio skiautėmis dekoruoti drabužiai, lėlės bei spalvingos skiautinių lovatiesės. Pasak autorės, imtis skiautinių paskatino drabužių dizainerė, viena iš šios tekstilės technikos pradininkių Onutė Kujelienė bei tautodailininkė Verutė Bražėnienė. Prieš dvejus metus ėmusi kurti iš audinio skiaučių, R Žvirblienė atsiskleidė kaip nepaprastai kruopšti ir kūrybinga tekstilininkė. Pasak, Ukmergės rajono tautodailininkų draugijos pirmininko Rimanto Zinkevičiaus, šie iš medžiagos gabalėlių sukurti rankdarbiai, tai tikras tekstilės kūrinys atskleidžiantis nepaprastą autorės kruopštumą bei kantrybę.

Skiautinys, kitaip dar vadinamas „kviltu“ ar „pečvorku“, – tekstilės kūrinys. Nedideli skirtingų spalvų ir raštų audinių gabaliukai susiuvami taip, kad sudarytų ornamentinę, dažniausiai geometrinę, kompoziciją. Kaip minėta - tai ne vienos dienos darbo reikalaujantis kūrinys. Autorė pasakoja, kad lovatiesei pasiūti, priklausomai nuo rašto, reikia apie 1500 skiautelių, darbas užtrunka iki metų.

K. Darulienės nuotraukoje: dešinėje - parodos autorė, centre - Ukmergės tautodailininkų vadovas R Zinkevičius "žvelgia į žvaigždes", kairėje - dailininkas L. Polukovas "skendi" gėlėse