Ukmergė pavasario šventes jau devintą kartą sutiko su perkusijos festivalio garsais. Į renginius nauju pavadinimu ir logotipu publiką kvietęs festivalis savo gerbėjų nenuvylė – šiemet scenoje vėl išvydome ir išgirdome geriausius įvairių šalių profesionalus, grojančius pačiais įvairiausiais mušamaisiais instrumentais.

Šių metų festivalyje daug dėmesio skirta ne tik klasikai bei džiazui, bet ir tautiniam identitetui, todėl koncertų metu skambėjo daug folklorinės muzikos. Renginius vedęs muzikologas, Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojas, tarptautinių džiazo festivalių vedėjas Darius Užkuraitis pakėlė festivalio, kaip tarptautinio projekto, lygį, su publika bendraudamas tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, ko ankstesniais metais nebūdavo.

Pirmasis festivalio koncertas, vykęs kovo 8 dieną, ne veltui vadinosi „Moterys – moterims“. Tą vakarą scenoje karaliavo moterys. Moteris su jų švente ir visus ukmergiškius su tarptautiniu festivaliu sveikino Ukmergės rajono meras Vydas Paknys. Jis pasidžiaugė, kad būtent Ukmergėje vyksta toks profesionalios muzikos renginys, kasmet praturtinantis ukmergiškių sielas jau žinomu ir kartu nauju, dar neatrastu skambesiu.

Naujasis festivalio meno vadovas, žinomas atlikėjas, Latvijos Nacionalinio simfoninio orkestro mušamųjų grupės koncertmeisteris, Latvijos muzikos akademijos profesorius, mušamųjų instrumentų klasės vadovas, dvidešimt dvejus metus dirbęs operoje, surengęs solinius koncertus įvairiose pasaulio šalyse, 1994 – 1995 metais pelnęs Latvijos Kultūros ministerijos stipendiją, o 2001 metais – Didįjį Latvijos muzikos apdovanojimą, prieš tai Ukmergėje perkusijos festivaliuose dalyvavęs tris kartus – du kartus vedęs meistriškumo kursus, vieną – koncertavęs, - Edgars Saksons nustebino publiką, kreipdamasis lietuviškai. Jis padėkojo Sauliui Augliui - Stanevičiui už ankstesnių metų koncertus Ukmergėje, džiaugėsi puikia renginio organizacija, Ukmergės rajono savivaldybės Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus bei Ukmergės kultūros centro specialistų darbu. Svečias pasirodė labai galantiškai, įteikdamas moterims, su kuriomis jam teko bendradarbiauti, gėlių. Festivalio organizatorių komanda, jis pavadino „Svajonių komanda, arba būgnų komanda“ („Dream team, or drum team“). Kalbėdamas apie pirmojo vakaro koncerto programą meno vadovas sakė: „moterys į grubią mušamųjų instrumentų muziką įlieja švelnumo“.

Vakarą pradėjo marimbininkė iš Prancūzijos Sylvie Reynaert. Ji baigė mušamųjų ir džiazo studijas Tourcoing konservatorijoje aukso medaliu, tačiau nesustojo ir studijavo bei tobulinosi toliau. Dabar žymi muzikė dirba su improvizaciniu teatru, groja kartu su žymiais džiazo muzikantais, taip pat dėsto perkusijos pamokas Paryžiaus ir Strasbūro konservatorijose, veda užsiėmimus magistratūros studentams. 2010 metais ji įkūrė „Lazdelių orkestrą“ („Sticks Orchestra“). S. Reyneart įdomi tuo, kad dalyvauja eklektiškuose bei improvizaciniuose projektuose, kurių metu ji groja marimba, o partneris tapo arba jos atliekama muzika derinama su video instaliacijomis.

Koncertą S. Reyneart pradėjo Emmenuel Sejourne kūriniu „Romantica“, sukurtu marimbai. Po nepaprastai švelnios marimbos melodijos Alexandros Markeas kūrinys „Buzzing and Zapping“, atliekamas marimba ir vibrofonu, publiką nuskraidino į kosmosą. Nesvarumo būseną sukūrę ištempti vibrofono garsai, retsykiais buvo pertraukiami aštrių, šaižių, baugių garsų, tarsi trukdžių, kurie čia pat vėl derinti su marimbos švelnumu. Nostalgišku liūdesiu klausytojų širdis virpino E. Sejourne „Un tel amour“, sukurtas vibrofonui. Steve Reich kūrinys gitaroms „Electric Counterpoint“, E. Sejourne aranžuotas marimbai ir vibrofonui, tapo S. Reyneart koncerto kulminacija. Besikartojantis muzikinis motyvas vis garsėdamas augino įtampą iki šiurpuliukų, nubėgančių kūnu, kol vėl tildamas tapdavo monotonišku caksėjimu. Ritmo, foninio garso ir šviesų žaismas sukūrė diskotekos atmosferą. Prašoma žiūrovų marimbininkė padovanojo dar vieną trumpą kūrinį.

Antrą vakaro dalį publiką kaitino pašėlusių merginų, grojančių violončele, pianinu ir perkusiniais instrumentais, grupė „Art-i-Shok“ iš Latvijos. Tai unikali Europoje kamerinės muzikos grupė, susibūrusi po to, kai jos narės 2011 metais laimėjo Grand Muzik Avard 2010 apdovanojimą už „puikų grojimą ansamblyje“. Guna Aboltina, grojanti violončele, perkusininkė Elina Endzele ir pianistė Agnese Eglina – trys jaunos, talentingos muzikantės, mėgstančios šokiruoti bei stebinti save ir kitus, padovanojo Ukmergei nuostabų koncertą. A. Eglina, gimusi muzikantų šeimoje, groja nuo penkerių ir yra viena žymiausių jaunosios kartos pianisčių Latvijoje. Jos pasirodymai žavi drąsa, temperamentu bei moterišku jautrumu. G. Aboltina studijavo Latvijos Muzikos Akademijoje, „Hanns Eisler “ Muzikos Akademijoje Belyne. Grojo Konzerthausorchester Berlin orchestre ir Komishe Oper Berlin, dabar groja Nacionaliniame Kamerine Orkestre „Simfonietta Riga“. E. Endzele studijavo Emils Darzinš muzikos mokykloje ir Latvijos Muzikos Akademijoje, tobulinosi Utrecht Menų mokykloje Olandijoje. Groja Latvijos Simfoniniame Orkestre.

Publikai merginos prisistatė svajingu, o tuo pačiu ir karštu bei aistringu Astor Piazzolla kūriniu „Milonga de la Anunciacion“, kurį aranžavo Andrei Pushkaver. Latvių kompozitoriaus Kristaps Peterson šiek tiek psichodeliniu kūriniu „Riga Nightfor“ grupė pakvietė į Rygą - 2014-ųjų Europos kultūros sostinę. Ilgesingas Osvaldo Golijov „Mariel for cello and marimba“, atliktas violončele bei marimba, pasak merginų „atskleidžia jausmus, kuriuos žodžiais išsakyti sunku“. Lou Harrison kūrinys „The Varied Trio for cello, piano and percussion“, transkripcija G. Aboltina‘os, kalbantis apie du skirtingus pasaulius – rytų ir vakarų – nustebino tradicinių ir netradicinių instrumentų panaudojimu ir derme. Nuostabi violončelės muzika pynėsi su kitų instrumentų garsais. Pianistė grojo ne tik klavišais, bet ir fortepijono stygomis bei belsdama į medinę instrumento dalį, o perkusininkė pasitelkė ne tik tradicinį mažąjį būgnelį, bet ir keptuves. A. Piazzolla kampuotas, aštrus ir aistringas „Grand Tango for cello and piano“ skambėjo išties galingai, o Andris Vecumnieks kūrinys „Valse Art-i-Shok“, sukurtas specialiai šiai merginų grupei, publiką privertė pakilti iš vietų ir ploti atsistojus. Papildomai atliktas kūrinys taip pat ne mažiau kaitino kraują, nei visa vakaro programa.

Kūrinius merginos komentavo pačios. Neradusi savo ūgiui pritaikyto mikrofono Agnese nesutriko ir, nepaisydama to, kad vilkėjo puošnia suknele ir avėjo aukštakulniais, grakščiai pritūpė prie violončelės įgarsinimui pastatyto mikrofono tam, kad pabendrautų su publika. Ji papasakojo apie grupę. „Art-i-Shok“ išvertus iš anglų kalbos reiškia „Menas ir šokas“. Šis pavadinimas pasirinktas po trijų mėnesių diskusijų ir labiausiai atitinka tai, ką menininkės daro scenoje, kita vertus, jos visos mėgsta ar bent jau nėra nusistačiusios prieš daržovę, žinomą pavadinimu artišokai. Agnese juokavo, kad norėtų pašokti su visais salėje esančiais vyrais, tačiau vyriškių tiek daug, kad tai paprasčiausiai neįmanoma, todėl nutarė geriau groti. Šią moterišką grupę matyti scenoje buvo išties smagu. Merginos atliko aukštos įtampos kūrinius, reikalaujančius visiško atsidavimo, ir uždegė publiką.

Ukmergės rajono savivaldybės meras V. Paknys atlikėjams įteikė padėkas ir specialiai renginiui sukurtus būgnelius.

Kovo 9 dieną, dienos metu, vyko meistriškumo kursai, kuriuos vedė S. Reynaert, mokiusi marimbos technikos, E. Sejourne – vibrofono, Pavel Giunter – mušamųjų instrumentų, E. Saksons – timpanų.

Vakare vyko dar vienas koncertas. Į jį ukmergiškių ir svečių pasveikinti atvyko festivalio globėjas, Ukmergės rajono garbės pilietis, Vygaudas Ušackas.

Koncertą pradėjo E. Sejourne ir S. Reynaert duetas iš Prancūzijos. E. Sejourne – kompozitorius ir perkusininkas. Jo kuriama ir atliekama muzika – gili, išgyventa, ritminga, romantiška, energinga, įkvėpta klasikinės tradicijos ir populiariosios kultūros šakų, kaip rokas, džiazas ir kt. E. Sejourne kompozicijos atliekamos daugelyje šalių, orkestrai įtraukia jo kūrinius į repertuarus. Kompozitorius Grame festivaliui sukūrė garsųjį šou „Planete Claviers“. Žinomiausi E. Sejourne sukurti koncertai - „Vibracijai ir stygoms“, „Marimbai ir stygoms“ bei kiti. Jis taip pat kuria kamerinės muzikos bei choro kūrinius, rašo muziką scenai ir televizijai. Jo darbus atlieka įvairios žinomos grupės, orkestrai bei atlikėjai visame pasaulyje, tuo pačiu ir pats E. Sejourne garsėja kaip puikus instrumentalistas.

Vakaras pradėtas E. Sejourne „Gotan“ bei A. Piazzolla „Jean & Paul“ kūriniais vibrofonui ir marimbai. Viliojanti ir subtili pradžia nusivedė klausytojus į gilų muzikos pasaulį. Kitas E. Sejourne dviejų dalių kūrinys „Avalance“, skirtas pianinui, vibrofonui ir marimbai, pradžia priminė mėlyna dangų ir saulėtą dieną kalnuose, o antroji jo dalis pulsavo nerimu bei blaškymusi. Vėliau skambėjo Jesus Salvador Chapi „Tendresa“ ir E. Sejourne ispaniško temperamento kūrinys „Losa“ vibrofonui ir marimbai. Labiausiai nustebino ir pakerėjo publiką E. Sejourne kompozicija „Vous avez du feu?“, sukurta keturiems žiebtuvėliams, kurią atliekant tamsos efektas derinamas su ritmiškais žiebtuvėlių blykstelėjimais. Kaip sakė pats kūrinio autorius, jis šį kūrinį itin mėgsta, nes „jo atlikimui, skirtingai nei kitų, nereikalingas transportas instrumentų gabenimui, žiebtuvėlius visada galima turėti kišenėje“. Aplodismentais pakviesti sugrįžti į sceną, papildomo kūrinio atlikėjai „užantyje“ neturėjo, todėl tarėsi vietoje, kuo dar nustebinti klausytojus. Ukmergiškiai išgirdo ritmingą smagų kūrinį vibrofonui ir marimbai.

Koncertą tęsė Lietuvos perkusininkų grupė, Ukmergėje viešinti nebe pirmą kartą – tai „Giunter Percussion“, anksčiau vadinta „Vilniaus mušamieji“. Per aštuoniolika veiklos metų grupė sulaukė pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, yra kviečiama į tarptautinius festivalius Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Danijoje, grojo kartu su žymiausiomis pasaulio perkusijos žvaigždėmis. Žinomi šiuolaikiniai kompozitoriai skiria savo kūrinius būtent šiam ansambliui. Visi grupės nariai – Sigitas Gailius, Tomas Kulikauskas, Viktoras Mogilo-Žano - ir jos įkūrėjas P. Giunteris yra aukšto lygio profesionalai. „Giunter Percussion“ groja klasikinę, modernią, liaudies, populiariąją ir džiazo muziką. Pats P. Giunteris yra vienas žymiausių Lietuvos perkusininkų, kuriam, kaip solistui, dedikuota daug lietuvių autorių kūrinių. P. Giunter nuolat dalyvauja projektuose su Lietuvos valstybiniu ir Lietuvos nacionaliniu orkestrais, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, kitais kameriniais ansambliais bei solistais.

Savo programą grupė pradėjo Anatolijaus Šenderovo tiksliu matematiniu kūriniu „Da capo al...“, sukurtu specialiai P. Giunteriui, kurį solistas atliko su tikra vyriška energija. Būgnai, timpanai ir kiti instrumentai drebino salę. Kitą kūrinį, J. B. Smith „Conga Stuck“, atliko du grupės nariai iš karto su keletu Kongu bei papildomais smulkiais instrumentais. Roberto Vizcaino kubietiška „Rumba Clave“, atlikta trijų grupės narių, suskambo karščiu alsuojančiu klara instrumento ritmu.

Dar senovėje žmonės pastebėjo, kad skirtingas kaukšėjimas, plekšėjimas, tauškėjimas gali virsti ritmu. Ne kiekvienam duota paprastą caksėjimą paversti muzika, tačiau grupei „Giunter Percussion“ tai pavyksta nuostabiai. Tad V. Tarasovo, žmogaus-legendos perkusijų ir būgnų pasaulyje, kūrinys, primenąs Šveicariją, laikrodžių tiksėjimą ir dvelkiąs arbata, ypač išskirtinis, nes ukmergiškiai, galima sakyti, girdėjo šio kūrinio premjerą. Prieš tai jis buvo atliktas tik vieną vienintelį kartą. Tai vyko kelios dienos prieš festivalį. Imituojamas mechanizmų ciksėjimas bei taksėjimas nustelbia viską, pagauna klausytojus ir juos užburia, įveda į transo būseną. Kūrinys, įrėmintas žadintuvo prisukimu bei jos skambučiu, itin sužavėjo publiką.

Kaip visada „Giunter Percussion“ koncertai šiek tiek teatralizuoti, tad ir šįsyk grupė turėjo scenarijų. Su kiekvienu kūriniu į sceną įžengdavo vis naujas grupės narys, o kiekvieną pabaigą lydėdavo muzikantų draugiškas sumušimas delnais. Paskutinis John Thrower „Aurora Borealis“, įkvėptas šiaurės pašvaistės, multikultūrinis muzikos kūrinys, ypač spalvingas muzikine prasme. Trys jo dalys – žvaigždėta naktis, švelnios bangos ir Auroros šokis – leido klausytojų fantazijai keliauti toli, toli. Atliekant šį kūrinį solo marimba grojo S. Gailius. Paprašyti publikos, grupės nariai sugrojo kūrinį, kuriuo anonsavo festivalį televizijoje, ryto laidoje.

Koncerto dalyviams prisiminimo dovanas įteikė Ukmergės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Rolandas Janickas. Būgnelis įteiktas ir festivalio globėjui, Ukmergės garbės svečiui V. Ušackui.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas taip pat neapsiėjo be būgnų garsų. Prie paminklo „Lituania Restituta“ ukmergiškius su Laivės švente sveikino perkusinės muzikos ansamblis iš Latvijos „Auli“. Pasak Ukmergės rajono savivaldybės mero V. Paknio, „Simboliška, kad festivalis vyksta tokiu Lietuvai svarbiu metu, kai minima Nepriklausomybės atkūrimo diena“. Taip „Kartu su savo kraštiečiais, tautiečiais ir užsienio svečiais mes įprasminame siekį būti laisva, nepriklausoma ir pasaulietiška tauta“.

Vakare baigiamąjį festivalio koncertą Ukmergės kultūros centre pradėjo svečiai iš Švedijos - „Groupa“, - savitai atlikę kūrinius pagal liaudies muziką. Grupė, įsikūrusi dar 1980 metais, yra tarsi avangardas liaudies muzikos srityje. Tai labai populiari, gyvai grojanti grupė, nuolat gastroliuojanti ne tik Skandinavijos šalyse, bet ir visoje Europoje bei dalyvaujanti įvairiuose festivaliuose. „Groupa“ yra koncertavusi Indijoje. 1991 metais grupė apdovanota Grammy apdovanojimu už albumą „Manskratt“, o 1996 dar vienu - už albumą „Imeand“. 1992 metais grupės įkūrėjas M. Eden Musik vid Siljan festivalyje išrinktas metų kompozitoriumi. M. Eden, studijavusiam Muzikos akademijoje Osle, grojančiam smuiku ir kuriančiam muziką, 1979 metais suteiktas Nacionalinio liaudies muzikanto vardas. Grodamas jis jungia švediškos ir norvegiškos muzikos tradicijas. Perkusininkas Terje Isungset turi išskirtinai individualų muzikinį tapatumą. Jo instrumentai ne vien norvegiški, bet ir įsigyti keliaujant po pasaulį. Jis pirmasis užgrojo instrumentais, pagamintais iš ledo. T. Isungset taip pat kuria muziką, yra ją kūręs įvairių didelių festivalių atidarymams. 1996 metais Vossajazz festivalyje nominuotas Metų muzikantu. Jonas Simon – grupės fleitininkas, plėtoja unikalų požiūrį į šį instrumentą. Pradžioje grojęs klasiką, vėliau susidomėjo folkloru, kuriam yra ištikimas iki šiol.

Koncerto metu grupė atliko šiuos kūrinius iš paskutiniojo grupės albumo: M. Eden „Silkeskastanj“, „Kryptorp“ ir „Dimma“, T. Isungset „Silent folk“, „Elvespringar“ ir „Flugu“, J. Simonson/ Trad. Sweden „Fundrar/Hurven, Freely after Anders Rosen“, J. Simonson/ Groupa „Offerdalshalling“, J. Simonson „Marsch pa loftet“ ir Trad/Groupa „Halling from „Elsewhere“. Pasak pačių muzikantų, paskutinis jų albumas nuo ankstesniųjų skiriasi tuo, kad jame daugiau meditacijos ir laisvos improvizacijos, tačiau jo pagrindu išlieka folkloras. Kūriniuose galima atpažinti įvairias gamtos stichijas bei materijas. Grupės nariai mokė publiką skandinaviškų instrumentų pavadinimų ir patys rodė festivalio metu įgytas kuklias lietuvių kalbos žinias.

Koncertą ir festivalį užbaigė Latvijos perkusijos ir dūdmaišių grupė „Auli“. Ši grupė išgarsėjo koncertuodama Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Kinijoje. 2003 metais įsikūrusi „Auli“ unikali tuo, kad nepaisydama, jog būgnų ir dūdmaišių muzikos tradicijų Latvijoje likę tik pėdsakai, drąsiai, remdamiesi savo pačių ieškojimais bei patirtimi, pristato šiuos instrumentus pasauliui. „Auli“, pradėjusi nuo tradicinių šokių melodijų, senovinę muziką vysto, papildydama ją įvairių rūšių būgnų ritmu. Grupė išsiskiria savitu stiliumi ir melodijų motyvais, kurie į viduramžių dūdmaišių muziką įsilieja individualiais grupės narių kūrybiniais sumanymais. Grupei priklauso vienas didžiausių būgnų Baltijos šalyse. Šis būgnas pagamintas iš medžio kamieno.

Vakaro metu skambėjo latvių liaudies melodijos: „Ozols“, „Alšvangas dūdu meldinš“, „Aulos“, „Sūda dziesma“, „Pieci“, „Karotajs“, „Depo“, „Kas dimd“, „Dinkis“, „Dieva deli“, „Ligojami“ „Vargan“, „Taltalu“, „Liftilugu“, „Brammanis“, „Mamin vaica“. Melodijos ne tik skambėjo, bet ir išjudino visą salę ploti bei pritarti galingam būgnų gaudesiui. „Auli“ muzika pakvietė klausytojus į kelionę laiku. Melodijos, perteikiančios aistrą, galią, mistišką baimę ir kitas emocijas sukėlė įvairius potyrius.

Jau pirmojo vakaro metu D. Užkuraitis teisingai pastebėjo, kad „Kiekvienas muzikantas „užantyje turi užsikišęs“ ką nors gražaus ir, jei publika ploja, būtinai pagros“. Festivalio metu nei vieno atlikėjo ar grupės koncertai nepasibaigė su skelbtąją programa, visi klausytojams dovanojo po papildomą kūrinį, o baigiamajame koncerte dvi grupės tiesiog improvizavo scenoje čia ir dabar. Tai buvo netikėta, gyva, originalu ir tuo pačiu profesionalu.

Festivalio metu buvo pristatomi instrumentai. Publika sužinojo apie marimbos bei vibriono kilmę. Kaip ir kokiu tikslu būgnai buvo naudojami senovėje. Tokie instrumentai Ukmergėje svečiuojasi tik kartą per metus, tad tikrai verta ateiti pasiklausyti jų skambesio, juolab, kad atlikėjai-virtuozai neapsiriboja vien tradicinėmis grojimo technikomis, į instrumentų teikiamas galimybes žvelgia kur kas plačiau, eksperimentuoja, ieško naujų garsų bei netikėtų dermių.

Paskutinį vakarą svečius sveikino ir atsiminimo dovanas įteikė Ukmergės rajono meras V. Paknys.

A. Pėšinos nuotraukos.