Festivalis „Camera obscura“ kviečia į foto performanso „Benas ir Ukmergė“, įgyvendinto menininkų Arūno Kulikausko ir Beno Šarkos, fotografijų parodą. Joje – įprastos Ukmergės erdvių fotografijos atvers kitokį miesto objektų matymą.

A. Kulikauskas gimė 1959 metais Kaune, senajame Žaliakalnyje. Mokėsi J. Naujalio meno mokykloje. Vėliau Vilniaus dailės institute studijavo pramoninį dizainą.

Po studijų grįžo į gimtąjį miestą, kur profsąjungų rūmuose mokė vaikus fotografijos, pats intensyviai fotografavo ir kūrė visokius dalykus. Tuo laikotarpiu A. Kulikauskas subūrė neformalią, avangardinę penkių draugų, grupę, kvėpavusią bohemiškumu ir maištingumu, ir pats jai vadovavo. Grupės kūryba gerokai prieštaravo nusistovėjusiai naiviai romantiškai Lietuvos fotografijos mokyklai.

A. Kulikauskas aktyviai dalyvavo Sąjūdžio veikloje, o 1991 metais, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, išvyko į JAV, kur pasinėrė į Niujorko gyvenimą. Ten praleido 22 metus, kuriuos lydėjo jau nebe maištas, o savivokos paieškos.
Aplankęs nemaža šalių įvairiuose žemynuose, 2012 metais A. Kulikauskas su šeima grįžo į Lietuvą. Jau gerą dešimtmetį gyvena Samantonių kaime, Ukmergės rajone.

2022 metų kamerinių teatrų ir performansų festivalio „Camera obscura“ metu A. Kulikausko sumanymu buvo pradėtas įgyvendinti foto performansas „Benas ir Ukmergė“, nusitęsęs ir į šiuos metus.

Foto performanso bendrakūrėju ukmergiškis pakvietė Klaipėdos menininką – aktorių, režisierių, performansų kūrėją – Beną Šarką.

B. Šarka gimė Švėkšnoje, vidurinę mokyklą  baigė Utenoje. Po mokslų tarnavo armijoje. Grįžęs įstojo į tuometį Kauno politechnikos institutą, tačiau studijavo tik metus. Daugiau laiko ir dėmesio skyrė ne mokslams, o teatrui. Vėliau studijavo režisūrą Klaipėdos Universitete, kur turėjo galimybę pristatyti individualią kūrybą. Buvo įtrauktas į saugumo (KGB) įskaitą, dėl ko neteko registracijos, niekas neturėjo teisės jo priimti į darbą. Nelegaliai likęs Klaipėdoje 1987 m. įkūrė privatų, nepriklausomą teatrą. Patalpų neturėjo, tad iš pradžių erdvę įsirengė rūsyje. Taip dirbo kelis metus. Vėliau gavo patalpas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę menininkas vėl tapo legaliu piliečiu.

Daugiau nei tris dešimtmečius B. Šarka kūrė „Gliukų teatrą“, pastatė dešimtis spektaklių, dalyvavo festivaliuose ir tarptautiniuose projektuose. Taip pat kūrė kartu su žinomais menininkais  – dailininku Stasiu Eidrigevičiumi, režisieriumi Oskaru Koršunovu ir kitais.

B. Šakos spektakliai iš scenos persikelia į netradicines erdves ir peržengia tradicinį supratimą, o jis pats vadinamas teatro šamanu. 2022 metais B. Šarkai už kūrybinę veiklą buvo suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas.

Abu menininkus – A. Kulikauską ir B. Šarką – vienija domėjimasis dzen budizmu, gebėjimas lengvai juokaujant kalbėti apie giluminius dalykus, per detales užčiuopti esmę.

Ukmergėje A. Kulikausko ir B. Šarkos kuriamo foto performanso pagrindu tapo Ukmergės miesto objektų lankymas – provokuojantis, priverčiantis suklusti, atsigręžti ir pamatyti objektą, pro kurį praėjai šimtus kartų į jį nebekreipdamas dėmesio, iš naujo. Visuotinai deklaruojamos vertybės priešpastatomos visuotiniam „nusirašymui“ nuo atsakomybės.

Beno ryškumas, kitoniškumas, pasižymintis komišku ir iššaukiančiu persirengėliškumu, kontraversiška elgsena, įtraukiant praeivius, kontrastuoja su lankytinų objektų rimtimi. Galimai net papiktina kai kuriuos miestelėnus savo netikėta drąsa, kurią šie prilygina viešosios tvarkos pažeidimui. Toje drąsoje gali įžvelgti užslėptą ironiją, pašaipėlę, klausimą. O kartais ji išryškina fone esančio objekto niūrumą, užmarštį, apleistumą.

Tačiau tai visai neneigia lankytino objekto vertės, o priešingai – vaizdo disonansas sukrečia, pažadina apsnūdusią sąmonę, provokuoja kiekvieną praeivį persvarstyti savo paties santykį su tuo konkrečiu objektu, bendrai su savo miestu. Ką šis objektas reiškia man, kokį santykį su juo kuriu aš.

Bet koks gyvas veiksmas pasižymi praeinamumu ir ilgainiui nugrimzta užmaršties upėj. Siekiant išsaugoti foto performanso atmintį, jo rezultatai pristatomi parodoje „Benas Šarka Ukmergėje“. Joje – per trisdešimt atrinktų fotografijų, kurios provokuoja ne mažiau nei pats foto performanso veiksmas.

Ukmergiškiams šios fotografijos leis savo miestą pamatyti naujai, o ne ukmergiškiams paroda leis atrasti Ukmergę, jos lankytinas vietas, erdves ir objektus. Pažinti šį miestą kaip galimą kūrybos lauką.

Paroda veiks tris dienas. Ji eksponuojama „Vilkamirgės“ galerijoje gruodžio 6 – 8 dienomis.  Mini parodos – trijų fotoperformanso nuotraukų ekspozicijos ¬– tomis pačiomis dienomis bus eksponuojamos dar dešimtyje Ukmergės miesto erdvių, kurioms ši veikla visai nebūdinga. Sporto, maitinimo, apsipirkimo bei viešose įstaigose. Tai dar viena nedidelė provokacija – kvietimas bent akies krašteliu pamatyti parodą tiems, kurie parodose įprastai nesilanko.

Gruodžio 8 d. 17 val. uždarant parodą „Vilkamirgės“ galerijoje bus galima susitikt su fotoperformanso idėjos autoriumi fotomenininku A. Kulikausku.

Vėliau paroda bus eksponuojama ir kituose Lietuvos miestuose.

A. Kulikausko nuotraukos ir parodos plakato reprodukcija.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau