Nijolės Stunskaitės grafikos kūrinių paroda "Vyno savastis"
- Smulkiau
- Autorius Kristina Darulienė
- Paskelbta: 2024 m. lapkričio 6 d.
Spalio 16 d. - lapkričio 5 d. Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Informacijos ir inovacijų skyriuje veikia kraštietės dailininkės Nijolės Stunskaitės-Vilkės paroda „Vyno gyvastis“. Paroda, kuri sukurta ant nedidelio A4 formato baltų lapų raudono vyno „dažais“, autorę įkvėpė šios vasaros kelionė į Viliaus Ovydo sodybą.
Nijolės Stunskaitės kūriniai dažnai persmelkti įvairių alegorijų, simbolių. Jos kalba – grafiška, jai būdingas ornamentiškumas, centruotos kompozicijos. Kūriniuose dažnai galime rasti įvairių deivių, ypatingomis galiomis pasižyminčių moterų atvaizdų. Pasiremdama panašiu kūrybiniu metodu bei inspiruota miesto legendų, Autorė yra sukūrusi keletą taikomojo meno ciklų, skirtų literatūrinių tekstų iliustravimui.
Parodoje „Vyno gyvastis“ krikščioniški, valstybingumo simboliai pinasi su baltiška simbolika bei savita pačios autorės kuriama filosofija.
Gilinantis į atskirus kūrinius galima juos suskirstyti į tam tikras grupes.
Vienuose vaizduojama moteris-vaidilutė-deivė svajojanti, besąlygiškai susitapatinusi su gamta, jos flora ir fauna, palaiminta, sąmoninga, pilna išminties, žengianti į savotišką prašvitimą. Šie paveiksluose autorė tarsi pati perteikia savo sąmonės ir pasąmonės jausenas, troškimus, siekiamybes. Jei svajonėse moteris – turinti aiškų pavidalą, tai kūrinyje „Naujoji sąmonė“, moters vaizdinys jau tampa ženklu, simboliu; vaizdas koncentruojamas į apvalią formą, primenančią IN JANG simbolį ar lietuviškąjį kiaušinį ar besisukančios saulės apskritimą...
Kita grupė kūrinių atkartoja gamtos ritmiškumą: lapų, grybų, kerpių formas, kuriuose autorė tarsi miklina ranką, ruošia ornamentinę medžiagą būsimiems simboliniams pasakojimams. Tai tarsi atokvėpiai, pauzės tarp pastraipų, kur dėstoma pagrindinė mintis.
Trečioji grupė kūrinių – įtakota krikščionybės, etnografinių simbolių, kurių sutinkame mūsų lietuviškame peizaže: bažnyčia, varpas, kryžius, Vytis, Votai, Marija,.. žvelgiantis Dievo veidas, kurį įkūnija V. Orvydo skulptūros motyvas. Kūrinyje „V. Orvydo skulptūra“ pavaizduotas vyro veidas, žvelgiantis į skambantį varpą. Išraiškoje perteiktas liūdnumas, sutrikimas, susirūpinimas gal net sielvarto išraiška...
Savotiškai išsiskiriantis tiek tematine, tiek spalvine prasme yra kūrinys „Asilai“ ( visuose kūriniuose vyno spalva yra virtusi pilka ir primena kinietišku tušu atliktus kūrinius, o kūrinyje „Asilai“ yra panaudotas ir rudas atspalvis; gal tai kava, o gal kitos rūšies vynas sukuria šį rudą atspalvį). Ar Autorė tyčia norėjo šį kūrinį išskirti, ar ši spalva atsiranda netyčia, sunku pasakyti, tačiau kūrinys kelia klausimus, kodėl pasirinktas gyvūnas yra būtent asilas. Mūsų kalbinėje kultūroje asilas yra kvailumo sinonimas, tačiau krikščionybėje asilo reikšmė yra visiškai priešinga ir gerokai platesnė. Krikščioniškame pasaulyje asilas dažnai siejamas su tarnyste, nuolankumu, kantrybe, ištikimybe, dievišku vedimu, dažnai asilas vaizduojamas kaip tarpininkas tarp dieviškojo ir žmonių pasaulio. Tikriausiai pastarosios prasmės Autorei ir yra svarbios, ir būtent į jas ji nori koncentruotis?
Nijolės grafinės kalbos linija yra minkšta, kartais užslopinta, nedrąsi, trūkinėjanti, kartais neišbaigta. Negali pasakyti, kad teptukas juda virtuoziškai ir šmaikščiai. Jai svarbiau yra pati mintis, prasmė, kurią ji nori perteikti nei techninis atlikimas.
Šalia paveikslų, Nijolė pateikia ir savo eilėraščius – baltąsias eiles, kurios tarsi paaiškina gvildenamas temas.
Nijolė Stunskaitė pastaraisiais metais nemažai savo kūrybinės energijos skiria literatūrinių tekstų iliustravimui, kuria kaip knygų dailininkė: 2006 m. ji iliustravo poezijos knygą „Moteris, kurią myli strazdai“, 2008 m. legendą „Vilkmergė“, Gedimino Staugaičio poezijos leidinius „Padūkęs kaip vėjas“ „Laimės labirintas“, „Be galo be krašto“... Taip pat aktyviai rengia parodas, kuria istorinius teatro kostiumus, organizuoja kūrybines dirbtuves tapybos ant šilko edukacijoms.
Autorė yra parengusi vizualinius projektus viešosioms miestų erdvėms: 2014 m. – šviestuvai Vilnelės papėdėje, 2017 – Ukmergės miesto laikrodis su deivių ir dievų simboliais, langinių projektas indų parduotuvės eksterjerui Ukmergėje, Gedimino g. ir kt.
Dailininkė Nijolė Stunskaitė yra aktyvus kultūros lauko žmogus, inicijuojantis įvairius susitikimus su kitais kuriančiais meno žmonėmis, dalyvaujantis įvairiuose meno vyksmuose, jaučiantis kultūros vyksmo pulsą...
Reprodukcijos - N. Stunskaitės.