Ukmergės kultūros puslapiai

Kovo 6-13 dienomis vyko VII Perkusijos ir būgnų festivalis. Pradėtas organizuoti Vilniuje, nuo 2005 metų renginys persikėlė į Ukmergę ir čia įsitvirtino. Dabar festivalis džiugina mūsų miesto gyventojus ir svečius. Ukmergėje jis skambėjo jau ketvirtą kartą. Koncertai mūsų mieste vyko kovo 8 -11 dienomis.

Pirmąjį vakarą skambėjo klasika

Kovo 8-ąją Ukmergėje vyko festivalio atidarymo koncertas. Festivalis pradėtas Kauno miesto simfoninio orkestro pasirodymu, Džiuzepės Verdžio uvertiūra „Sicilijos mišparai“. Vėliau skambėjo brazilų kompozitoriaus Nėjaus Rosauro muzika.

„N. Rosauro yra perkusininkas ir pedagogas. Jis nepaprastai daug koncertuoja, surengia iki 150 koncertų per metus, taigi beveik kas antrą dieną. Galbūt kada nors jį išvysime ir šioje scenoje,“ - kalbėjo koncerto vedėjas Darius Užkuraitis, prisipažinęs, kad brazilų kompozitorius jo muzikinėje bibliotekoje iki šiol buvo „balta dėmė“. Pirmoje koncerto dalyje grotas populiariausias N. Rosauro kūrinys - Koncertas marimbai ir orkestrui Nr. 1. Kūrinio metu atsiskleidžia visas marimbos, kaip virtuoziško instrumento, grožis. Dinamišką melodiją keičiant lėtai, lėtą - žaismingai, žaismingą - baugiai, baugią - aistringai, atsiskleidė ne tik marimbos garsų grožis, bet ir ja grojusio Sauliaus Auglio virtuoziškumas bei Kauno simfoninio orkestro muzikantų ir dirigento meistriškumas.

Antroje koncerto dalyje skambėjo N. Rosauro Koncertas marimbai ir orkestrui Nr. 2. Pristatydamas koncertą D. Užkuraitis paminėjo, jog tai romantiškas kūrinys, tačiau Kauno simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas paprieštaravo tokiam apibūdinimui: „Ši muzika atspindi visai kitą charakterį. Ji nėra lyrinė. Matyt, brazilai svajones supranta visai kitaip“.

Vakaro solistas S. Auglys žavėjo publiką virtuoziškumu ir atsidavimu. Muzikantas apie įvykusį koncertą sakė: „Pirmą kartą Ukmergėje grojau taip laisvai. Vadinasi, publika jau subrendo. Grojant marimba, kada yra kadencijos (kadencija - kūrinio vieta, kada grojama solo, kai muzikantas lieka vienas - aut.), kiekvienas krebždesys ypač gerai girdisi ir trukdo solistui susikaupti, o man šįvakar netrukdė niekas. Jaučiausi ypatingai gerai“.

Pašėlusi pamoka

Antrąją festivalio dieną publikos laukė fantastiškas renginys - Koncertas visai šeimai. Tai mušamųjų instrumentų virtuozo Gedimino Laurinavičiaus bei jo mokinių ir žiūrovų bendras projektas. G. Laurinavičiaus pamokoje publikos laukė nuotykiai. Žymiausias Lietuvos būgnininkas žaidė su visa sale, dalino instrumentus ir mokė groti. Pirmasis būgno garsas, kurį išmoko tos dienos mokiniai, išgaunamas atpalaidavus dešinę ranką, vadinamas bosu, antrasis grojamas, atpalaidavus abi rankas, daužant į būgnelio kraštą, trečiasis, barbenant pirštų galiukais. G. Laurinavičius taip pat mokė, kaip būgnu išgauti „ne bum“, bet “šlep“, kaip groti labai tyliai arba labai garsiai, kad būgninkas visuomet prieš grodamas turi pasitrinti rankas, papasakojo, kad pradėti groti geriausia tada, kai ką nors įsivaizduoji, patarė visuomet stebėti dirigentą, kad kartais iš inercijos nepadarytum nereikalingo „bum“ ir daugybę kitų dalykų. Mažieji būgnininkai išmoko gudrybių ir sužinojo tik muzikantams žinomų paslapčių. Pamoka, taip aiškiai ir suprantamai išdėstyta, buvo prieinama kiekvienam, nuo paties mažiausio iki seniausio salėje sėdėjusio žiūrovo. Ukmergės kultūros centro scenoje bildėjo didžiuliai drambliai, striksėjo kiškiai, tipeno tūkstančiai skruzdėlyčių, linksmai riedėjo traukinukas, čia kylantis, čia besileidžiantis nuo kalnelio. G. Laurinavičius mokė Afrikos ritmų, o kai mokiniai išklausė bendrą kursą ir jau buvo pasiruošę koncertui, fone grojant muzikai, būgnininkas pats priėjo prie kiekvieno vaiko scenoje ir suteikė individualias pamokėles. Galimybę kartu su G. Laurinavičiumi mušti jo būgną turėjo ir žiūrovai salėje. Bugną mušė vaikai, tėveliai ir seneliai. Galiausiai dienos mokiniai, vadovaujami talentingo pedagogo, sugrojo “Ilgiausių metų” festivaliui, dainavo „Jė“ orkestrui, publikai ir Kultūros centro direktorei.

Svečias geranoriškai privertė publiką ploti tai tyliai, tai garsiai, tai greitai, tai lėtai, šaukti „Jė“ ir išdarinėti tai, ko daugelis patys iš savęs nesitikėjo kada nors darysiantys. Kultūros centro salėje nuo plojimų ir teigiamų emocijų net karšta pasidarė.

Pasak G. Laurinavičiaus, Ukmergės kultūros centro direktorė Eugenija Vaitkienė iš tiesų verta pagarbos vien už tai, „kad įsileidžia tuos nepamatuojamus perkusistus“. Paprašytas papasakoti, kaip gimė tokios pamokos idėja, būgnininkas sakė: „Šita pamoka paruošta jau seniai. Tai pradinukų mokymas. Parodau pagrindinius smūgius, o toliau viską padaro vaizduotė. Mokiniai tiesiog improvizuoja. Viskas priklauso nuo to, ko nori iš publikos. Jei nori, kad tik plotų, tada galima stovėti scenoje ir groti. Jei nori, kad žiūrovai būtų tavo draugai pasirodymo metu, su jais turi bendrauti. Vaikų dėmesį patrauki tik tuomet, kai pateiki ką nors įdomaus. Kai matai, kad vaikams pradeda nusibosti, turi keisti temą.

Džiazo improvizacijos

Kovo 9-osios vakarą Ukmergės gyventojų bei svečių laukė džiazo programa. Pirmoje koncerto dalyje grojo viešnia iš Japonijos Satoko Aoki (vibrofonas) kartu su lietuvių muzikantais Sauliumi Šiaučiuliu (fortepijonas), Jonu Pauliku (kontrabosas) ir Robertu Vilčinsku (perkusija). Koncerte skambėjo bendrai paruošta programa pagal klasikinio džiazo standartus.

Pagal iš anksto sudarytą festivalio programą buvo numatyta, kad viešnia iš Japonijos Ukmergėje atliks klasikinę programą, tačiau įsibėgėjant festivaliui po pirmųjų sėkmingų džiazo koncertų Kretingos rajone ir Šiauliuose nutarta, kad ir ukmergiečiai turėtų išgirsti bendrą S. Aoki ir lietuvių muzikantų projektą.

„Aš buvau girdėjęs, kaip S. Aoki groja klasiką. Tai tikrai aukštas lygis. Tačiau nebuvau girdėjęs jos improvizuojant. Kai išgirdome ją Lietuvoje, visi likome nustebę, kad mergina moka taip improvizuoti. Ji veltui laiko neleidžia. Kasdien mokosi ir repetuoja,“ - pasakojo festivalio iniciatorius S. Auglys.

Švelnią, optimistišką muziką, lyrines pjeses ir aistringus garsų proveržius bei individualias džiazo virtuozų improvizacijas lydėjo garsūs publikos plojimai. Kūriniai buvo atliekami taip, kad kartais muzikai nutilus salėje tvyrojo tyla, nes žiūrovai bijojo sudrumsti įspūdį, o kartais ovacijos pasipildavo vidury kūrinio, muzikantams bedemonstruojant savo meistriškumą.

Antroje koncerto dalyje skambėjo M. Musorgskio „Parodos paveikslėliai“. S. Auglio specialiai šiam festivaliui aranžuotą kūrinį atliko Petras Vyšniauskas, Tomas Botyrius (sopraninis saksofonas), S. Šiaučiulis (fortepijonas), Gintaras Šulinskas (gitara), Linas Buda (perkusija), Andrius Daugirdas (bosinė gitara), Jan Maksimovič (altinis saksofonas), Dovydas Stalmokas (baritoninis saksofonas), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos perkusinio ansamblio nariai.

Meistriškumo kursai

Kovo 10 dieną Kultūros centre vyko individualūs meistriškumo kursai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentams. Juos vedė Centrinio Floridos universiteto dėstytojai Jeffrey Moore ir Kirk Gay. Kursus galėjo stebėti visi norintys, todėl į salę rinkosi ir Ukmergės muzikos mokyklos ugdytiniai bei pavieniai jauni muzikantai.

J. Moore studentams, taip pat ir stebėtojams pademonstravo keletą lazdelių valdymo pratimų, kurie atliekami ant grindų. Abu dėstytojai mokė taisyklingos stovėsenos prie marimbos, kaip reikia laikyti rankas, kaip turi judėti riešai ir alkūnės, patarė įsiklausyti į tai, kas grojama, kiekvieną kartą tą pačią melodiją atlikti vis kitaip, atrasti kažką naujo.

„Muzikoje turi būti taškai. Tam tikri akcentai. Muzika turi kilti ir keistis,“ - kalbėjo J. Moore.

Kiekvienam studentui dėstytojai skyrė po gerą pusvalandį. Profesoriai mokė marimbos ir mažojo būgnelio technikos, lazdelių laikymo būdų. Po individualių užsiėmimų studentai sakė, jog kursai, nors ir trumpi, tačiau davė realios praktinės naudos. Jaunieji muzikantai išmoko ne tik techninių dalykų, bet gavo ir teorinių žinių, sužinojo šį tą naujo apie muzikinę interpretaciją, kaip groti štrichus.

Kalbėdami apie šį festivalį, kuriame LMTA perkusinio ansamblio nariai koncertavo kartu su perkusijos žvaigždėmis, bei Jono Taločkos konkursą, organizuojamą kas antri metai, studentai teigė: „Groti žiūrovui yra gerai. Tai gera mokykla. Žiūrovai ir komisija įpareigoja groti geriau“.

J. Moore, ne pirmą kartą vedęs meistriškumo kursus, pasakojo: „Pernai buvo apie 20-30 studentų ir organizuotos bendros paskaitos. Šiemet surengtos individualios meistriškumo pamokos, kurios studentams naudingesnės, nes kiekvienas asmeniškai gauna patarimų, gali paklausti, kas neaišku, pabandyti groti“.

Jono Taločkos konkurso leureato koncertas

Kovo 10-ąją Ukmergės muzikos mokykloje grojo II Tarptautinio Jono Taločkos konkurso laureatas Tomasz Arnold iš Lenkijos. Tai labai gabus ir perspektyvus muzikantas. Pernai T. Arnold festivalyje dalyvavo kaip konkurso dalyvis, o šiemet jis pakviestas koncertuoti. Svečio iš Lenkijos koncertinėje programoje skambėjo šiuolaikinė perkusinė muzika, atliekama marimba ir vibrofonu. Į jaunojo atlikėjo koncertą susirinko daug žmonių. Grojamus kūrinius lydėjo ovacijos.

T. Arnold, pakalbintas apie festivalį, sakė: „Esu čia dėl to, kad pernai laimėjau konkursą. Man patinka festivalio organizacija. Patinka žmonės Lietuvoje, kurie labai malonūs ir visuomet padeda. Tiek pernai, tiek šiemet“. Apie koncertą Šiauliuose vaikinas kalbėjo nedaug, tik pastebėjo: „Ukmergėje publika entuziastingesnė“.

Maršinės perkusijos paradas

Kovo 11-oji Ukmergėje sutikta garsiai aidint būgnams. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo prie Laisvės paminklo metu surengtas maršinės perkusijos paradas. Penkiolika Centrinės Floridos universiteto studentų, vadovaujamų J. Moore ir K. Gay, pašipuošę paradinėmis universiteto uniformomis, iškilmingai mušdami būgnus, žygiavo centrine miesto gatve. Pasak J. Moore, eisenos metu studentai demonstravo tradicinę ceremoniją.

Vakare Ukmergės kultūros centre vyko baigiamasis VII Perkusijos ir būgnų festivalio koncertas. Pirmojoje dalyje grojo J. Moore ir K. Gay duetas. Perkusijos meistrai atliko savo kūrybos ir kitų autorių kūrinius. Koncertą tęsė Centrinės Floridos universiteto maršinės perkusijos orkestras, pristatęs ilgesnę programą ir pagrojęs daugiau kūrinių. Du studentai atliko solinius numerius. JAV muzikantai demonstravo meistriškumą ir parodė tikrai įspūdingą šou. Koncertą sudarė trys dalys. Pirmoje dalyje grota tik būgnais. Antroji dalis buvo skirta klasikai - gyvai grojama maršinė būgnų muzika pristatyta, leidžiant kūrinių įrašus iš kompaktinių diskų. Trečioje dalyje skambėjo originali būgnų muzika, naudojant filmo „Gladiatorius“ garso įrašą.

Po paskutiniojo koncerto Ukmergėje festivalis dar tęsėsi Lietuvos didžiuosiuose miestuose. Kovo 12 d. JAV muzikantai grojo Kaune, o kovo 13 d. Klaipėdos koncertų salėje savo programą atliko festivalio svečias iš Lenkijos T. Arnold, grojo S. Auglys (marimba), Aleksandras Vizbaras (fortepijonas) ir Vilniaus mušamieji.

Apie festivalį

Pasak D. Užkuraičio, vedusio pirmąjį koncertą, „festivaliai sukuria miesto veidą“. Pirmą kartą Ukmergėje viešėjęs džiazo koncertų vedėjas sakė: „Man patinka, kad maži miestai turi savo festivalius. Jūs turit jį puoselėti ir reklamuoti“. D. Užkuraičio manymu, ukmergiečiai gali pagrįstai didžiuotis šiuo festivaliu, nes jame groja svečiai iš įvairių pasaulio šalių - JAV, Japonijos, Lenkijos, taip pat geriausi Lietuvos džiazo atlikėjai. Koncerto vedėjas sakėsi atradęs festivalį, o jame - kompozitorių, kurio iki šiol nežinojo.

„Žvelgiant į programą, tai labai solidi gero festivalio programa,“ - komentavo D. Užkuraitis. Paklaustas, kokia muzika patinka jam pačiam, svečias atsakė: „Blogos muzikos nėra, yra blogi atlikėjai. Geri muzikantai gali groti, ką nori, - aš visada atrasiu malonumą. O blogiems verčiau visai nelipti į sceną. Geriau geras muzikantas tegul groja roką, negu blogas muzikantas klasiką“.

Būgnininkas G. Laurinavičius festivalyje dalyvavo pirmą kartą, tačiau sakė, kad apie renginį žinojo jau seniai.

„Vien tai, kad vyksta toks festivalis, jau yra begalinis pliusas. Kad jis vyksta Ukmergėje - dar didesnis pliusas. Vilniuje publika išlepusi, persisotinusi. Kuomet šis festivalis vyko Vilniuje, jis buvo skirtas daugiau akademiniam ratui, o Ukmergėje - visiems. Daug žmonių, kas nori, kam patinka perkusinė muzika, važiuoja iš Vilniaus ir kitų miestų į Ukmergę. Man labai patiko tai, kad buvo suorganizuota šeimos valanda. Koncertas vyko dieną, todėl žmonės galėjo atsivesti vaikus. Festivalis visiškai atviras. Ne visur taip yra,“ - sakė G. Laurinavičius.

Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Klavdija Stepanova, įteikdama padėką festivalio koncertų vadėjui Viktorui Gerulaičiui, sakė: „Neįsivaizduojame festivalio be V. Gerulaičio, nes jo komentarai suteikia ypatingo prieskonio“. Iš tiesų muzikologas Ukmergėje be galo mylimas. Dažnai publika ploja ne atlikėjams, bet V. Gerulaičiui, o jo lakoniškos frazės kasmet tampa straipsnių antraštėmis. Muzikologas, paprašytas įvertinti festivalį, sakė: „Fetivalis universalėja. Atsiranda netikėtų dalykų. Simfoninio orkestro koncertas perkusijos ir būgnų festivalyje - unikalus atvejis. Kitą vakarą - perkusijos ir džiazo mišinys. Kyla klausimas, ar festivalis turi koncepciją. Kita vertus, čia koncertuoja tarptautinio lygio atlikėjai ir kolektyvai, geriausi pasaulio meistrai ir aukščiausios klasės lietuvių muzikantai. Ukmergei tai labai gerai. Festivalis svarbus ir reikalingas publikos ugdymo atžvilgiu. Dėl to jo universalumas sveikintinas. Yra ir nematomi veiksniai. Žmonės paklauso geros muzikos ir patys išeina geresni. Dabar Lietuvoje yra tik du tokio lygio regioniniai festivaliai. Ukmergėje festivalis jau tapo tradicija. Festivalio reikalingumą rodo pilna salė žiūrovų. Vilniuje, Filharmonijoje, ne visada jų tiek susirenka. Sveikinu festivalį. Tegul jisai būna ir įvairėja“. V. Gerulaitis įvertino ne tik festivalį, bet ir publiką, kuri mūsų mieste, pasak jo, yra ypatinga: „Ukmergėje į koncertus renkasi publika, kuri kaip niekas kitas supranta perkusinę muziką. Nebereikia aiškinti, kada ploti ir kam ploti. Tik Ukmergėje nereikia priminti tokių nesąmonių, kaip mobilusis telefonas“.

Rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys džiaugėsi: „Festivalis įgavo pagreitį, kasmet jame dalyvauja profesionalai, pasaulyje pripažinti scenos meistrai, koncertuojančių muzikantų lygis labai aukštas“.

Kovo 9-ąją į koncertą atvykęs kultūros ministras Jonas Jučas sveikino publiką ir įteikė suvenyrus festivalio organizatoriams. „Dėkoti reikia festivalio sumanytojams, tiems, kas groja scenoje, ir ypač S. Augliui, kad tokiame šauniame mieste kaip Ukmergė yra toks puikus festivalis. Linkiu plėtros. Tikiu, kad festivalis žengs žingsnius pirmyn. Jau ir šiandien žengia. Koncertai vyksta ne tik Ukmergėje, bet ir kituose miestuose. Manau, kad ateityje festivalis bus finansuojamas labiau,“ - sakė kultūros ministras.

Ukmergės kultūros centro direktorės Eugenijos Vaitkienės manymu, „šis festivalis - tai alternatyva POP'sui, kuris turi savo televiziją ir galingą reklamą, o prieš šituos dalykus atsilaikyti labai sunku“. Pasak Kultūros centro vadovės, kuri yra Perkusijos ir būgnų festivalio koordinatorė Ukmergėje, valstybės strategija turėtų būti kitokia, reikėtų daugiau dėmesio skirti edukacijai, daugiau rodyti ir reklamuoti klasikinius žanrus, nes dabar viską „valdo“ POP kultūra ir pinigai“.

Pagrindinio festivalio organizatoriaus S. Auglio manymu: „Festivalis šiemet pilnavertis, nes jame buvo galima išgirsti visų stilių muziką“. Iš tiesų pirmąjį vakarą skambėjo klasikinė simfoninė muzika, antrasis vakaras paskirtas džiazui, trečią dieną buvo galima pasiklausyti šiuolaikinės perkusinės muzikos, užbaigtas festivalis maršinės perkusijos koncertu. Visi renginiai labai skirtingi.

„Gimtoji žemė“ 2008 03 15

A. Kiškio nuotraukos