Radijo ereliai
- Smulkiau
- Autorius Donata GAVĖNAITĖ
- Paskelbta: 2010 m. vasario 2 d.
“Domino” teatro aktoriai ne kartą Ukmergėje yra pristatę puikius spektaklius – „DNR kodas“, „Laukinė moteris“, „Striptizo ereliai“. Ir štai vasario antrąją dieną Ukmergės kultūros centre galėjome išvysti dar vieną įdomų, nuotaikingą, linksmai gyvenimišką kūrinį – „Radijo ereliai“.
Šis spektaklis – „Striptizo erelių“ tęsinys, tad jame vėl matome tuos pačius personažus, tik šįkart jie tapo radijo laidų vėdėjais. Spektaklio fabula - viena keistai beprotiška diena radijo stotyje „Tipo M-1“, garantuoja žiūrovams daug linksmų situacijų ir humoro...
„Tipo M-1“ darbuotojai ruošiasi pradėti radijo maratoną, tačiau paaiškėja, kad jiems tiesiai iš panosės konkurentai nugvelbė temą, o iki eterio vos penkiolika minučių! Sukviečiami visi radijo stoties „ereliai“, ir netrukus nauja tema jau sugalvota. Bėda ta, kad išgalvota istorija apie plaukiojantį zoologijos sodą su rečiausiais pasaulio gyvūnais, kuris ką tik patyrė avariją Japonijos jūroje, sudomina ir Saugumo ministeriją. Netrukus vargšų žvėrelių jau plaukia gelbėti Rusijos karo laivas! Tuomet visi radijo stoties darbuotojai – pavalgyti mėgstantis Šefas, šiek tiek pakrikusių nervų direktorius Bernardas, mados naujienas pranešinėjantis Tutis, linksmuolis Džyza, nuolat girtas technikas Belgas, stropuolis Albertas, gražuolė Skaidra bei gimtadienį tą dieną švenčianti Božena – turi rasti išeitį, kaip išgelbėti radijo stoties „Tipo M-1“ reputaciją. Laimė, „atvirumas už atvirumą“, kaip spektaklio metu pasakė Alberto dėdė – paaiškėja, kad Rusija neturi jokio karo laivo. Taigi, pavyksta susitarti ir „Tipo M-1“ praneša, kad žvėreliai sėkmingai išgelbėti, o Saugumo ministerija irgi lieka patenkinta nepaviešinta paslaptimi apie karo laivyną. Priedo ji dar gauna dainą apie zuikius, kurią specialiai jiems pagroja radijo stotis „Tipo M-1“.
Pagrindinis spektaklio variklis, žinoma, – humoras. Lengvas, paprastas, kai kurie pasakytų, kad kartais ir lėkštokas. Ir vis tik žiūrovams viso spektaklio metu juoko netruko, o po spektaklio juos dar ilgai lydėjo linksmai pakili nuotaika. Viena labiausiai įsiminusių frazių – Tučio „Maladiec“. Vos jam ją ištarus, iškart pasigirsdavo juokas ir plojimai salėje. Dar viena labai nuotaikinga vieta – Belgo pasakojimas apie visus retuosius gyvūnus, esančius laive. Prie keistų išgalvotų gyvūnų pavadinimų pridėjus Belgo pasakojimus apie juos, tarkim, apie meškas skraiduoles, gauname dar vieną skanaus juoko pliūpsnį.
„Radijo ereliai“ – linksmi, išradingi, originalūs, pasitikintys savimi. Malonu žiūrėti tokį spektaklį, jausti aktorių ryšį su žiūrovais. Juk visiems mums yra nutikę panašių situacijų, kai reikia greitai suktis iš keblios padėties, ir tada labai praverčia išmonė, kūrybiškumas bei vaizduotė. Žinoma, pasekmės galėjo būti liūdnos, bet mūsų herojai kuo puikiausiai susitvarkė. Į salę susirinkusiai gausiai publikai, kurioje buvo ir jaunimo, ir vyresnių žmonių, šis spektaklis tikrai turėjo praskaidrinti būtį. Juk šaltą žiemą to ir reikia – spektaklio, kuriame vaidina puikūs aktoriai, pateikiamos komiškos idėjos, jos gražiai plėtojasi sceniniame veiksme išskeldamos gausias juoko kibirkštis.
Ačiū Jums, Radijo ereliai už gerą humoro dozę, nuostabias kuriozines situacijas, kurių tiek per vieną dieną gali pamatyti tik radijo stotyje „Tipo M-1“.
Autorė - Užupio pagrindinės mokyklos mokinė.
A. Motiejūno nuotraukos