Ukmergės kultūros puslapiai

"Lietuvių šokėjų interviu rinkinių lig šiol nebuvo, ir "Šokio alėjomis" šiuo požiūriu – unikali knyga” - taip "Veido" žurnale rašo žurnalistė Renata Baltrušaitytė.

Knygos "Šokio alėjomis" autorius – menotyrininkas, šokio vadovėlių iliustracijų kūrėjas, choreografas Marius Kraptavičius. Dosnią gyvenimo dalį jis skyrė pedagogikai – Vilniaus kolegijos Menų fakultete rengė šokio mokytojus (kadaise ši mokslo įstaiga vadinta Kultūros mokykla). Ten ir sutiko kolegę Audronę Damarackienę, kilusią iš Ukmergės. Ji – viena iš dvylikos knygos "Šokio alėjomis" pašnekovų.

"Dvylika Mariaus Kraptavičiaus pašnekovų – dvylika likimų, dvylika istorijų, tartum ir pakylėtų aukščiau žemės, tartum ir skriejančių, šokančių, bet, laimei, žemiškų, žmogiškų" – taip man buvo leista parašyti ketvirtajame knygos viršelyje.

Mariaus Kraptavičiaus knyga dabarties šurmulyje tikrai reta. Autorius itin reikliai rinkosi pašnekovus. Tai – savo srities žinovai, garbingos asmenybės. Jos nesižemina iki pigių TV pramogų, neieško sau reklamos pačia menkiausia kaina.

KLASIKA IR NE TIK JI
Knygoje daug pasakojama apie klasikinį šokį – savo lemtį autoriui atskleidžia baleto patriarchai Aliodija Ruzgaitė, Henrikas Kunavičius, Antanas Beliukevičius.

Apie vadybos baleto trupei ypatumus pasakoja Tatjana Sedunova.

Vytautas Kudžma ir jo dukra Rūta – rečiausi žmonės, klasikinio šokio trijų kartų dinastijos atstovai.

Eligijus Butkus primena, kad jo gimtasis Užventis dosnus ne tik literatūrai. Nemenkiau - ir šokiui... Visų pirma ten patekėjo primarijaus Petro Skirmanto žvaigždė; vėliau – ir Eligijaus. Žodį žvaigždė tariu ir rašau itin atsargiai; ši kartą – nė kiek nesibaiminu. Užventyje iš tiesų teka žvaigždės.

Tautinio šokio gerbėjus sužavės Laimutės Kisielienės pasakojimas, vertas romano ar kino scenarijaus; bus įdomu ir tiems, kurie prisimena Laimutės tėvą – keliautoją, antropologą, rašytoją Antaną Pošką.

Laimutės vyresnioji kolegė ir įkvėpėja, tautinio šokio klasikė Tamara Kalibataitė (1926 – 2010) šios knygos nebesulaukė. Klasikės žodžiai, užrašyti Mariaus Kraptavičiaus, liko.

Neabejoju, kad šį mano tekstą skaito bent keli žmonės, dalyvavę Dainų ir šokių šventėse. Jie tai tikrai žino, kodėl Lietuvai svarbios, kuo įdomios Tamara Kalibataitė, Laimutė Kisielienė.

Apie savo kelią nuo breiko iki šiuolaikinio šokio, kupino filosofijos, pasakoja Vytis Jankauskas.

Kokia atvira, nuoširdi sportinių šokių puoselėtoja profesorė Skaistė Idzelevičienė! Koks jos gyvenimas – Lietuvos istorijos skaudus fragmentas...

Vaikystė - karo ir pokario šiurpas; paauglystė - savanoriška tremtis į Sibirą – kelionė pas primirštus tėvus; jaunystė - blaškymasis po 'kultūrkes": šaltos ir nejaukios tuomet buvo kultūrai lemtos patalpos.

Koks skrydis!

Visi žinome, kas yra "Žuvėdra“.

Žinau, kodėl santūrioji profesorė taip atsivėrė: ją kalbina buvęs studentas, gerbiąs ir mylys savo dėstytoją. Nebijantis to viešai pripažinti.

ĮSIKLAUSYKITE: UKMERGĖ!
O Ukmergės Audronė?

Knygos sutiktuvėse Vilniaus viešojoje Adomo Mickevičiaus bibliotekoje savo gimtajam miestui – Ukmergei – ji skyrė ne vieną gražų žodį.

- Įsiklausykite vien į skambesį – Ukmergė! Tuo daug kas pasakyta, - taip ji kalbėjo.

Nei Audronė Duknauskaitė - Damarackienė, nei Marius Kraptavičius neprieštarauja, kad judviejų pokalbis, esąs knygoje, būtų publikuotas (tekstas) ir Ukmergės kultūros puslapiuose.

Tiesą sakant, jie džiaugiasi. Abu turėjo studentų, kilusių iš Ukmergės arba Ukmergėn po mokslų atvykusių.

O jei iš mano prisiminimų...

Visai nesunku atmintyje atkurti Audronės kompoziciją projekte "Šokio ir rašto bylojimai“.

Ji skaitė Mačernį, apsupta studenčių... Tartum skulptūra ar gyvasis paveikslas. Mokytoja ir jos mokinės - poezijos išmintis ir šokio lengvas pūkas...

... braukdama (retsykiais, per retai... ) dulkes savo lentynose - artėdama prie Mačernio - jį atsiversdama – skaitydama – dulkes pamiršusi - eilėraščių aukso dulkėse paskendusi - pamatau šiek tiek daugiau, nei parašyta...

...matau grakščią Audronę, jos mokines...

ALĖJŲ PAVĖSIS
Knyga 'Šokio alėjomis" pradeda keliones po Aukštaitiją – jos bibliotekas ir mokyklas. Mariui Kraptavičiui svarbu kuo plačiau skleisti šokio kultūros gelmes.

Ir ne tik šokio...

Jis yra kelių keistokų, neįprastų projektų, siejančių choreografiją ir literatūrą, autorius.

Jis, tikras knygius ir eruditas, neabejoja: žmones, gyvenančius kiek atokiau nuo Vilniaus, būtina kviesti į visas - kokios tik gali būti - menų ir kultūros alėjas.

Į jų pavėsį...

Keli autoriaus žodžiai iš knygos pratarmės: "Šokėjų balsai... Jų beveik negirdime. Tikiu, kad "Šokio alėjų“ skaitytojai pajus – išgirs bent truputį – ne tik judesį, bet ir jo garsą"

O PABAIGAI - "DEKLARACIJA"
Privalau garbingai prisipažinti: mudu – Marius ir aš - esame artimi žmonės. Kitaip tariant, privalau deklaruoti santykius: mėgstu aiškumą, o pogrindinio "piaro“ - nekenčiu.

Savo akimis mačiau, kaip lėtai, bet nuosekliai, žingsnis po žingsnio, žodis po žodžio, gimsta ši knyga.

Savo ausimis girdėjau, kaip uoliai autorius šifruoja garso įrašą – pašnekovų mintis. Nepraleisdamas menkiausios detalės – visai kaip tušu piešdamas smulkius judesius kolegų rašytiems vadovėliams.

Rašantys ir piešiantys žino: kartais ta, neva menkiausioji detalė, tampa įtaigiausia.

Skatinau Marių rašyti knygą, drąsinau. Manau, knygų dar bus.

Prašnekinti šokio atstovus nelengva. Ką ten nelengva... Beveik neįmanoma.

Jie, nuo mažens itin sunkiai dirbę, yra reiklūs sau. Ne tik judesiui. Lygiai taip pat, gal net labiau – ištartam žodžiui, jo prasmei.

Marius Kraptavičius, gimęs ir augęs Šiauliuose, studijavęs Klaipėdoje, šiuo metu yra pusiau vilnietis, pusiau ignalinskas. Tad ir pirmoji jo knygos Šokio alėjomis kelionė - į Ignalinos viešąją biblioteką.

Romos Kišūnaitės nuotraukoje: autorius Marius Kraptavičius, baleto solistas Eligijus Butkus, šokio pedagogė Audronė Damarackienė knygos "Šokio alėjomis" sutiktuvėse Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje.