Ukmergės kultūros puslapiai

Kovo 3 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje įvyko susitikimas su Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru, socialinių mokslų daktaru Audriumi Rudžiu, kuris prisiminė Atgimimo pradžią Lietuvoje ir pirmuosius Sąjūdžio kūrimosi žingsnius. Juk tuo metu viskas buvo nauja, tačiau kad ir kaip besiginčytų tuometiniai deputatai, lemiamu momentu jie tapdavo vieningi. Būtent tą pabrėžė kalbėdamas signataras. Pasak jo, į Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinkti labai skirtingi žmonės – kiekvieno jų patirtis buvo įdomi ir vertinga. Vis dėlto vienas dalykas visus vienijo – nepriklausomybės troškimas.

Signataras nebuvo nusiteikęs skambias kalbas rėžti, o šiltai dalinosi prisiminimais, siekiančiais jau devyniolikos metų praeitį, kvietė visus drauge pasikalbėti apie svarbius ir gana skausmingus dalykus. Jo manymų, tuometinės Aukščiausios Tarybos nusibrėžtos ateities gairės buvo teisingos, tik gaila, kad laikui bėgant buvo nukrypta ne tuo keliu.

Pasak signataro, visi nori eiti lengviausiu keliu, o juk kiekvienas turi praeiti savo kelią, ne visada lengvą. Tad kreipdamasis į susirinkusius klausytojus ragino neieškoti kaltų, jeigu ir nesiseka, pradėti nuo savęs, nevengiant atsakomybės. Būtent tą pabrėžė kalbėdamas A. Rudys.

Šių dienų realybė, signataro teigimu, dar toli gražu netenkina mūsų norų. Tačiau A. Rudys apgailestavo, kad ne visuomet mokame džiaugtis tuo, ką esame pasiekę ir padarę. Signataras siūlė nesilyginti į aukštą ekonominį lygį pasiekusias šalis, tokias kaip Anglija, Airija, Skandinavijos šalys, o apsižvalgyti aplinkui ir palyginti save su buvusiomis socialistinėmis šalimis. Anot jo, tuomet pamatysime, kad gyvename geriau ir mūsų ekonominis vystymosi lygis žengtelėjęs gerokai į priekį, įsitikinsime, kad ne viskas taip jau blogai, kaip manėme.

1990 metų kovo 11-ąją Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą pasirašė 123 tuometinės Aukščiausiosios Tarybos, vėliau gavusios Atkuriamojo Seimo vardą, deputatai.

Autorės nuotrauka