Tą šeštadienį, gegužės devintąją, Sližių kaimo kultūros namų kieme sunkiai tilpo automobiliai, liejosi žemaitiškos ir dzūkiškos šnekos, džiaugsmingai sveikinosi vėl susitikę seni bičiuliai, kolegos ir kiti garbūs svečiai, o visas oras, regis, virpėjo nuo plūstančios žydinčių sodų šviesos, rausvuojančių alyvų, kibirkščiuojančių kaštonų žvakių ir šventinio klegesio. 25-ąjį kartą į Sližių kultūros namus iš įvairių Lietuvos kampelių susirinko poetai, dalyvaujantys respublikiniame „Žydinčios vyšnios šakelės“ konkurse.

Vienas iš renginio šeimininkų, ūkininkas Steponas Jankeliūnas, neslėpė džiaugsmo: Vilniuje, Mokslų Akademijoje, tą šeštadienį vyko Lietuvos kultūros kongresas. Tačiau ką ten tas Vilnius, jei žinomi rašytojai, poetai, politikai, kultūros, meno atstovai rinkosi į poezijos šventę Sližiuose. Tarp jų galėjai sutikti Lietuvos Respublikos Seimo nares poetę Dalią Teišerskytę ir Loretą Graužinienę, buvusį pirmosios Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės kultūros ir švietimo ministrą, pilietinės organizacijos „Piliečių santalka“ steigėją Darių Kuolį ir jo mamą, buvusią ilgametę Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorę Jadvygą Kuolienę, poetę Almą Karosaitę ir kitus svečius. Į renginį atvyko ir gausus būrys ukmergiškių: rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Klavdija Stepanova, Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Lolita Gerulskienė, Lyduokių, Valų, Veprių kaimo bendruomenių, įvairių kitų organizacijų bei įstaigų atstovai.

Kaip ir kiekvienais metais, konkurse dalyvaujantys poetai savo kūrybą spausdino „Ūkininko patarėjo“ laikraštyje, tačiau nei skaitytojai, nei vertinimo komisija nežinojo autorių asmenybės – pavardės slėpėsi po numeriais, ir tik susumavus konkurso rezultatus, paaiškėjo tikrieji vardai.

Šventės laureatu pripažintas praėjusių metų konkurso diplomantas iš Šilutės rajono Pagrynių kaimo, poetas Audrius Šikšnius (muotr. viršuje). Jam skirta rajono savivaldybės įsteigta 1000 litų vertės premija ir laureato diplomas, kurį renginio metu jam įteikė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Klavdija Stepanova. Išrinkti trys konkurso diplomantai. Tai pajūrio krašte, Gargžduose, gyvenanti poetė Diana Jusčienė, apdovanota Ukmergės ūkininkų kredito unijos prizu, Alytaus rajono Punios kaimo poetė Salomėja Kaknevičienė, pelniusi verslininko Juozo Armanavičiaus įsteigtą prizą bei ukmergiškis žurnalistas Kęstutis Griškevičius, kuriam už poeziją premiją įsteigė Seimo narė poetė Dalia Teišerskytė. Jauniausios poetės nominacija skirta dešimtmetei Justinai Petkevičiūtei iš Šilalės rajono Žakaimio kaimo. Penktokę į šventę palydėjo tėtis ir mama Dalia, beje, taip pat ne vienerius metus dalyvaujanti šiame poezijos konkurse. Specialiu prizu jaunąją poetę apdovanojo Lietuvos Seimo narė Loreta Graužinienė.

Renginį vedusios pedagogės Vida Ramanauskienė ir Dalia Radzevičienė kvietė prie mikrofono ne tik šių, bet ir ankstesnių metų „Žydinčios vyšnios šakelės“ konkurso laureatus bei dalyvius, kitus šventės svečius. Žiūrovai nuoširdžiais plojimais palydėjo poetus Dalią Teišerskytę, Almą Karosaitę, Leonorą Jankeliūnienę, Antaną Šarkelę, Dalią Petkevičienę, Albiną Kuliešį, kuris šventės proga Sližių kultūros namuose surengė ir savo fotografijų parodą. Buvo gražiai prisiminta šio konkurso pradžia ir pirmieji laureatai – poetai Justinas Marcinkevičius, Jonas Strielkūnas, Eduardas Mieželaitis, Bernardas Brazdžionis. 1991 metais konkursas buvo nutrūkęs, tačiau 2003-iaisiais nepailstamo ūkininko ir romantiko Stepono Jankeliūno iniciatyva, pade dant Lietuvos žemės ūkio rūmams bei laikraščio „Ūkininko patarėjas“ redakcijai, Sližių vyšnios sužydėjo vėl – konkursas buvo atgaivintas. Nuo 2004 metų jį rengti ėmėsi Sližių kaimo bendruomenė, vadovaujama iš pažiūros proziškos – žemėtvarkininko – profesijos atstovo, tačiau širdyje – poeto, muzikanto, didžiulio savo krašto patrioto Kęstučio Vereniaus.

Šventės metu kaimo bendruomenė paminėjo dar vieną gražų jubiliejų – Sližių pašto 40-metį. Šia proga kolegas sveikino visa Ukmergės pašto komanda – buvęs ilgametis viršininkas Romaldas Raulinaitis, dabartinė viršininkė Angelė Račkauskienė ir kiti kolektyvo nariai, o buvęs legendinio Salomėjos Neries kolūkio pirmininkas Steponas Jankeliūnas savo kalboje paminėjo ir tokį faktą, jog jų tuometinis ūkis kadaise buvo pirmasis Lietuvoje, ryšininkų dėka šimtu procentų radiofikavęs gyvenvietę – kiekviename name, bute darbo diena prasidėdavo nuo pirmininko pasveikinimo per radijo tašką.

Renginio dalyviams spalvingą koncertą dovanojo Sližių kultūros namų folkloro kolektyvas, vadovaujamas Stasės Novikienės, žiūrovus sužavėjo vaikų folklorinis ansamblis, o šventę iškilmingai užbaigė choras iš Vilniaus „Sodžius“.

R. Prascevičienės nuotraukos

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau