Ukmergės kultūros puslapiai

Gegužės 30 d. Ukmergės kultūros centro Kambario teatras dalyvavo Panevėžio rajono Paįstrio miestelyje vykusiame Lietuvos mėgėjų teatrų festivalyje „Tiltai“, skirtame Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Paįstrio 525-mečiui paminėti.

Festivalio struktūra buvo gana įdomi. Mikoliškio kultūros namų vaikų teatro studija vadovės V. Tribienės sukurtą ir režisuotą spektakliuką „Metų traukinys“ vaidino Paįstrio kultūros centro, beje, gražaus, švaraus ir tvarkingo, kieme. Ukmergiškiai savo spektaklį – L. Babanskio „Mėlynojo šuns akys“ (pagal G.G. Markeso apsakymą) parodė kultūros centro scenoje. Po šio spektaklio festivalio dalyviai ir žiūrovai išvyko į Pakaušių kaimą, kur P. Dilio sodybos klojime Viešintų klojimo teatras suvaidino šmaikštų V. Germanavičiaus režisuotą spektaklį – R. Vanago „Taraldis prisikėlė“. Po spektaklio festivalio „gaspadinės“ sukvietė festivalio dalyvius ir organizatorius prie paprastų, bet labai skanių kaimiškų patiekalų kartu pasidžiaugti įstabiai mėlynų dangum, žolės žaluma ir laisva festivaline nuotaika.

Vakarėjant festivalis grįžo į Paįstrį, kur buvo parodyti dar trys spektakliai: Biržų mėgėjų teatro A. Miljano „Kalio cianido... su pienu ar be?“ (rež. V. Vorienė), Ramygalos gimnazijos moksleivių pastatytas M. Milaševič „Reikia gyventi, mergaite, reikia gyventi“ ir Vilniaus pedagoginio universiteto dramos studijos „DS“ G. Gaveikos „Prieš miglą“ (rež. S. Visockaitė).

Ukmergiškių spektaklis gana nelengvai įsikomponavo į neįprastą (šiuo atveju – teatro aktoriams) Paįstrio kultūros centro sceną – palyginus su „gimtąja“, ši teatrinė erdvė buvo ir platesnė, ir žemesnė ir ant pakylos ir t.t. Tačiau padedant šeimininkams, pavyko ją „prijaukinti“, repetuojant truputį pakoreguoti spektaklio vyksmą ir ramiai laukti žiūrovų. Tačiau jiems pradėjus rinktis, vėl teko sunerimti – įpratusiems dirbti kamerinėje aplinkoje, stebint kelioms dešimtims žiūrovų, aktoriams Kristinai Gendrėnienei ir Egidijui Daruliui mažiausiai buvo neįprasta matyti pilnutėlę pusantro šimto vietų žiūrovų salę ir kelias priekines eiles vaikučių, dar „neatvėsusių“ po linksmo, šokiais ir muzika paremto pirmojo spektaklio. Todėl spektaklio pradžioje nelabai girdėjosi jo muzikinis fonas, aktoriams teko šiek tiek garsiau „pateikti“ savo tekstus. Tačiau pamažu viskas nurimo ir rutuliojosi įprastinėje iškilmingoje tyloje.

Po vaidinimo susilaukta ne tik aplodismentų, bet ir prizų-dovanų iš festivalio organizatorių bei Paįstrio bendruomenės atstovų.

G. Graužinio nuotrauka