Ukmergės kultūros puslapiai

Liepos 3 dieną, Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta dailininko Eugenijaus Ginvill-Kulviečio paroda. Siekdamas supažindinti žiūrovus su Lietuvos kultūros paveldu, iškiliomis meno asmenybėmis bei jų kūryba, šį kartą muziejus pristato nederamai primirštą menininką, gyvenusį ir kūrusį drauge su žymiais XX a. trečiojo dešimtmečio lietuvių tapybos korifėjais. Tai P. Kalpokas, J. Mackevičius, J. Šileika, A. Varnas, J. Vienožinskis, A. Žmuidzinavičius ir kt. Nemenkas šio kūrėjo gyvenimo ir kūrybos tarpsnis yra susijęs ir su Ukmerge.

Paroda surengta LR Kultūros fondo lėšomis. Dauguma parodoje eksponuojamų paveikslų - iš šeimos rinkinių, kiti paskolinti Nacionalinio Lietuvos dailės ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų, dalis – iš Ukmergės kraštotyros muziejaus fondų. Tai pirmoji paroda, surengta praėjus penkiasdešimčiai metų po tapytojo mirties.

Pagrindinis šios parodos iniciatorius – iš Kolumbijos į prosenelio žemę sugrįžęs anūkas Aleksas Eugenijus Kulvietis. Šiuo metu Kretingoje gyvenantis Aleksas tvirtai kuriasi Lietuvoje. Vedęs lietuvaitę Kristiną augina du sūnus Algirdą Eugenijų ir Gervydą. Svajoja surinkti dar daugiau medžiagos apie senelį ir išleisti monografiją, galbūt įkurti memorialinį muziejų. Ukmergės kraštotyros muziejaus iniciatyva rugpjūčio mėnesį bus išleistas katalogas pristatantis Eugenijaus Ginvill - Kulviečio kūrybą. Pats Aleksas paveldėjo iš senelio menininko gyslelę. Kaip ir senelis, iš medžio drožia lietuviškus koplytstulpius ir kryžius. Yra surengęs ne vieną parodą Lietuvoje ir Kolumbijoje (nuotr. apačioje).

E. Ginvill-Kulviečio tapybos spektras gana platus: jis kūrė tiek religinio turinio paveikslus, tiek portretus, peizažus ir miesto kraštovaizdžius. Kūryboje vyrauja realistinės dailės tendencija – siekiama objektyviai perteikti vaizduojamų objektų spalvas, formas. Labiausiai pamėgtas tapytojo buvo natiurmortas - akademinio piešinio tikslumo, griežtos realistinės tapybos galimybių ir pirmo netramdomo įspūdžio atsivėrimo liudytojas. Šias apraiškas galima matyti prancūzų dailininko Chardin‘o paveiksluose. Jo natiurmortai pasižymi lakoniškumu ir sugebėjimu perteikti kasdieninio gyvenimo smulkiausias detales. Kulvietis savo darbuose perteikia paprastų dalykų esmę. Natiurmortai traukia žvilgsnį savo paprastumu. Rausvas obuolys, prisirpusios aromatingos vynuogės, kurios regis vilioja paragauti – visa tai akimirkai užburia praeivį. Jo darbuose galima pamatyti ne tik vaizduojamųjų objektų natūralumą, bet ir meniškai perteiktas objektų formas, spalvas, faktūras, įvairias smulkmenas, iš kurių ir atsiskleidžia daiktinio pasaulio grožis.

Daugiau nei dešimt metų dirbęs ir kūręs Ukmergėje menininkas paliko ryškią žinią apie save. Parodos lankytojai smalsiai tyrinėja architektūrinius peizažus, ne viename atpažindami ir Ukmergės senamiesčio kampelius. Tai dokumentalūs ir meniški, perteikiantys tautines, taip pat laiko žymes, bylojantys apie iki šiol esančius ir dabar jau išnykusius objektus. Kaip daugelis pasakytų, – jo paveikslai savotiškas istorijos metraštis

Menininkas pasižymėjo ir kaip aktyvus visuomenininkas, skautų tuntininkas, mokytojas ir puikus tėvas. Kaip sakė Aleksas Kulvietis, - „Eugenijus mylėjo ne tiek gamtą, kiek patį gyvenimą, buvo žmogus įvairiapusis, talentingas viskam, ko imdavosi: nuostabių potėpių meistras, griežtas mokytojas, mylintis bitininkas ir sodo alchemikas; negana to, puikus medžio meistras, su didžiuliu atsidėjimu ir kruopštumu bei laikrodininko tikslumu daręs lietuviškus kryžius ir kitus dirbinius. Karys, skautas, aktyvus patriotas, keliautojas, poliglotas, be lietuvių kalbos kalbėjęs rusiškai, lenkiškai, vokiškai, prancūziškai, ispaniškai, angliškai, geras lotynų kalbos žinovas ir aktyvus eksperantininkas. Žmogus, ne kartą istorijos sūkurių išsviestas iš savo gyvenimo ir vėl į jį sugrąžintas, galų gale nublokštas į kitą pasaulio kraštą pilna to žodžio prasme ir ten sugebėjęs pradėti gyventi nuo nulio.“

Parodos atidarymo metu lankytojai galėjo pamatyti fotografijas, kuriose įmažinti Eugenijų Kulvietį supę žmonės, įvykiai, kurios pasakoja nepaprasto likimo charizmatiškos asmenybės istoriją.

Eugenijus Kulvietis kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Ginvilų giminės, kuri siekia XII amžių. Iš tos pat giminės kilęs Abraomas Kulvietis, gyvenęs 1510-1545 m. Tikroji Kulviečių pavardė buvo Ginvila, ir Abraomas Kulvietis save vadino ”Ginvill de Kulva”. Kad nereiktų sakyti Ginvila iš Kulvos, pradėta vadinti - Kulvietis.

Eugenijus Kulvietis gimė 1883 04 10 Panevėžio apskrityje, Vadoklių valsčiuje, Alunčių dvare. Vėliau Rygoje baigė gimnaziją ir mokėsi fotografo amato. Sankt Peterburge lankė dailės kursus. Buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo Sankt Peterburge, Kaukaze. 1910-1914 gyveno JAV, kur Čikagoje dirbo fotografu, o vėliau, išmokėjęs skolą, tapo fotoateljė savininku.

1914 m. dėl tėvo ligos grįžęs į Lietuvą, pateko į pirmąją pasaulinio karo ugnį. Kadangi už Atlanto užgyventas turtas ir verslas dingo, turėdamas šiek tiek santaupų, Kulvietis nusiperka Sankt Peterburge fotografijos kabinetą, bet netikėtai užklumpa mobilizacija, gresia frontas. Tad teko likviduoti kabinetą ir 1918 m. menininkas vėl grįžta į Lietuvą. Tik grįžęs įstojo į Panevėžio lietuvių savanorių batalioną ir dalyvavo kovose ties Panevėžiu, Ukmerge.

Gyvendamas Sankt Peterburge Kulvietis susipažino su Emilija Kulnevičiūte, dantų gydytoja, kilusia iš Radviliškio, ir 1917 m. ją vedė. Kulviečių šeima 1918 m. apsigyvena Ukmergėje. Susilaukia trijų vaikų: Alinos, Onos ir Jurgio. Netrukus Eugenijus įsidarbina Ukmergės valstybinėje gimnazijoje "paišybos" mokytoju, nuo 1920 m. vadovauja Ukmergės skautų tuntui, aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime. 1928 m. jis buvo Ukmergės amatų mokyklos direktoriumi. Nuolat dalyvauja tapybos darbų parodose ir yra gerbiamas menininkas to meto dailininkų-realistų .

Deja, II Pasaulinis karas stipriai sujaukia menininko ir jo šeimos gyvenimą. 1942 m. jis buvo vokiečių mobilizuotas, pateko į diviziją prie Maskvos, bet jam šiaip ne taip pasisekė iš vokiečių kariuomenės ištrūkti ir 1943 m. su šeima išvykti į Vokietiją, Reutlingen’o miestą, kur jis ir sulaukė karo pabaigos. 1948 m. rugsėjo 4 d. E. Kulvietis, kaip politinis pabėgėlis, gauna leidimą išvykti į Kolumbiją ir gruodį pasiekia Buenaventuros uostą.

1949 m., koneveikusi sunkų gyvenimą Kolumbijoje ir niekaip nepripratusi prie Bogotos klimato (2600 m virš jūros lygio), nuo širdies ligos staiga miršta žmona Evelina. Jos laidotuves padeda organizuoti Eugenijaus ir Evelinos ispanų kalbos mokytoja, Vergarų šeimos guvernantė, buvusi vienuolė Maria Josefa Talero. Keturiasdešimt vienų metų inteligentiškos ir gražios kolumbietės rūpestis, dėmesys bei visokeriopa pagalba sužavi šešiasdešimt septynerių dailininką, ji tampa jam ramsčiu ir paguoda, o netrukus įžiebia meilę, vaiskiai nušvietusią ir suteikusią sparnus paskutiniam gyvenimo ir kūrybos dešimtmečiui.

Įvykis, suteikęs dailininkui naują impulsą gyvenimui ir kūrybai, buvo jo sūnaus Henriko gimimas 1952-aisiais. Šis įvykis patraukė ir aplinkinių dėmesį: keista pora – įspūdingo stoto, daugiau nei dviejų metrų ūgio, 69-erių žilabarzdis dailininkas ir smulki 44-erių buvusi vienuolė, susilaukė kūdikio. Kulvietis sudomino aplinkinius ne tik kaip asmenybė, bet ir kaip menininkas. Plūdo užsakymai, tad po metų menininkas jau galėjo įsigyti žemės namo statybai Medellino mieste, klimatinėmis savybėmis patogesnėje vietoje nei Bogota.

Gyvenimas klostėsi sava vaga. Deja 1959 m. vasario 13 d. Eugenijus Ginvill – Kulvietis po sunkios ligos mirė.

Per savo gyvenimą menininkas sukūrė daugiau kaip 2000 paveikslų. Daugelis jų išsiblaškę po pasaulį, saugomi privačiose kolekcijose, jų turi įsigijusios Amerikos, Anglijos, Švedijos, Prancūzijos, Italijos atstovybės.

Simboliška ir prasminga švenčiant savo šalies tūkstantmetį, priminti ir pagerbti prieš savo valią po pasaulį išblaškytus žmones, tokius kaip Eugenijus Kulvietis, kuris, anot anūko, "iki pat mirties būdamas toli nuo čia jos nepamiršo ir savo darbais nuolat kalbėjo apie Lietuvą, apie jos grožį, dorus ir darbščius žmones bei tūkstantmetę istoriją."

Ši paroda – Ukmergės rajono Lietuvos vardo tūkstantmečio programos renginys.

K. Darulio nuotraukos