Ukmergės kultūros puslapiai

Pirmieji - bėgikai

Penktadienį, 10 valandą, Vilniaus Katedros aikštėje startavo tradicinis tarptautinis estafetinis XVIII bėgimas „Baltijos kelias“. Bėgikai, įveikę 600 kilometrų, sekmadienio pavakarėje finišavo Taline, prie Estijos parlamento.

Penktadienį per pietus bėgikų grupelė kirto Ukmergės rajono ribą. Tarp jų buvo ir ukmergiškis Juozas Songaila, aktyvus ir nuolatinis įvairių bėgimų dalyvis. Jis vienintelis iš mūsų rajono bėgikų buvo pakviestas dalyvauti šiame renginyje. Bėgimo metu jis sėkmingai įveikė kelis etapus po 20 ir 30 kilometrų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sportininkus prie rajono ribos pasitiko ir pasveikino savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Klavdija Stepanova, Sporto centro atstovai ir jaunieji Ukmergės bėgikai - sporto klubo „Vilkas“ nariai. Jie kartu su tarptautinio bėgimo dalyviais bėgo iki Panevėžio rajono ribos.

Pasitiko Karo klubo salvėmis

Šeštadienį Vilniuje startavo dar vienas šventinis bėgimas, pavadintas „Širdis plaka Baltijai“. Išlydėdama sostinėje bėgikus šio renginio globėja šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo: „Šitas tarptautinis bėgimas - vienas iš ženklų, kad trys tautos gali kartu dirbti ir siekti užsibrėžtų tikslų. Labai simboliška, kad mes šią žinią, kaip ir prieš 20 me-tų, perduosime rankų paspaudimu. Tai trumpa, bet pati prasmingiausia susikabinimo rankomis akimirka, kai širdis plaka Baltijai“.

Vėlyvą šeštadienio vakarą bėgimo estafetė perduota Ukmergei. Prie rajono ribos buvo uždegti deglai, bėgikus trimis salvėmis pasitiko Karo klubo kariai. Beje, salvės aidėjo prie visų šalia automagistralės patatytų Baltijos keliui prisiminti koplytstulpių, kai čia trumpam stabteldavo bėgikai. Bėgimo entuziastus pasveikino rajono meras Algirdas Kopūstas ir įteikė pintinę sodo gėrybių. Nors dalyvauti iš anksto buvo užsiregistravę nedaug ukmergiškių entuziastų, tačiau renginio organizatoriai liko patenkinti mūsų rajono bėgikų aktyvumu. Per Ukmergės rajoną bėgimo dalyviai bėgo beveik keturias valandas. Jie įveikė pasirinktas atkarpas. Bėgikus iki Panevėžio rajono taip pat lydėjo dvylika dviratininkų.

Pašventino atkurtą Vytį

Sekmadienį Baltijos kelio jubiliejui skirti renginiai prasidėjo Vytauto gatvėje, prie 49 namo. Šį pastatą, kurį ukmergiškiai paprastai vadina meškų namu, 1913 metais pastatė žymus to meto verslininkas, patriotas ir geradaris Kazys Deveikis. Ant sienos buvo pritvirtintas Vyčio bareljefas. Nors caro valdžia reikalavo jį pašalinti, K. Deveikis atsisakė tai padaryti, aiškindamas, jog pastato sieną puošia šv. Jurgio atvaizdas. 1940 metais valdžia vis tik savo reikalavimą įvykdė. Tarpukario laikotarpiu šis pastatas buvo nuomojamas Ukmergės lenkų gimnazijai.

Vyčio bareljefą ant pastato atkūrė vepriškis skulptorius Viktoras Žentelis. Taip pat buvo atnaujintas ir šio istorinio pastato fasadas.

Šventindamas bareljefą Ukmergės dekanas Gintautas Kabašinskas priminė K. Deveikio nuopelnus Ukmergei. Pasak kunigo, reikšminga ir prasminga, jog Vyčio ir memorialinės lentos atidengimo iškilmės vyksta minint būtent Baltijos kelio dieną, kuri lietuvių tautai liudija ištikimybę, atsidavimą ir meilę Lietuvai, jos laisvei ir nepriklausomybei.

Ukmergėje - Baltijos šalių vienybės deglas

Vidurdienį susirinkę Kęstučio aikštėje ukmergiškiai pasitiko istoriniu keliu iš Talino į Vilnių Baltijos Asamblėjos delegacijos vežamą vienybės deglą. Delegacija, kurią sudarė Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų nariai, prie Laisvės paminklo pasitikta skambant Ukmergės muzikos mokyklos pučiamųjų orkestro, kuriam vadovauja Ričardas Kamarauskas, atliekamiems kūriniams. Tautiniais rūbais apsivilkę jaunuoliai su deglais perėmė ugnį ir įžiebė ją prie „Lituania Restituta“ paminklo.

Baltijos Asamblėjos prezidentas, Seimo narys Mantas Adomėnas, sveikindamas ukmergiškius, kalbėjo, jog prieš dvi dešimtis metų lietuviai, latviai ir estai susikibę rankomis laisvės kelyje nuo Vilniaus iki Talino viena daina ir viena širdimi visam pasauliui parodė savo nenuilstantį laisvės troškimą, moralinę stiprybę, žmogiškąjį orumą ir taikią politinę galią. Pasak svečio, ugnį reikia nuolat globoti, puoselėti, saugoti: „Jei ją apleisime, ji užges. Taip pat yra ir su valstybe...“
M. Adomėnas atvežė padėkas, skirtas ukmergiškiams, už išskirtinius nuopelnus kelyje į Laisvę. Padėkos skirtos Kęstučiui Griniui, Sauliui Skiudului, Rimantui Aukštuoliui, Arvydui Pėšinai, Vidui Krikštaponiui, Romualdui Kliviui, Gintautui Stankaičiui, Vandai Piešinienei, Stasiui Žižiui, Juliui Zareckui, Audriui Žilėnui.

Rajono meras A. Kopūstas prie paminklo kalbėjo, jog likimas ir geografinė padėtis Ukmergei lėmė būti tų didingų dienų dalyve ir liudininke 1989- aisias. Šiemet Ukmergei suteikta unikali proga pasidalinti šia liepsna su dešimties savivaldybių žmonėmis, vėl stojusiais į Baltijos kelią.

„Šis Baltijos kelio 20-metis, nešdamas gyvą anų dienų aidą, vėl bando mus suartinti, sujungti, šalia sustatyti skirtingai mąstančius ir gyvenančius žmones, kaip tai vyko 1989-aisiais... Tada kiekvienas žinojome 600 kilometrų kelyje savo vietą, buvome tvirti savo siekiuose ir sprendimuose eiti nepriklausomybės keliu, buvome nepalaužiami, valingi ir kupini beribės meilės Lietuvai. Nuėjome atradimų ir praradimų, vilčių ir liūdesio, tamsos ir šviesos, grįžimų ir išėjimų patirtimi pa-ženklintą dvidešimties metų Laisvės kelią. Tai kiekvieno iš mūsų kelias,“ - sakė rajono vadovas. Jis kvietė nenuvertinti savo tautiškumo, pilietiškumo ir valstybingumo, turėti drąsos saugoti ir ginti idealus, kaip tai darė visų laikų Lietuvos laisvės gynėjai, kuo tikėjo visi, stovėdami Baltijos kelyje 1989-aisiais.

Plojimais deglas išlydėtas į Vilnių. Rajono vadovai prie paminklo padėjo gėlių ir buvo pagerbtas kovotojų už laisvę atminimas. Skambant Latvijos ir Estijos himnams taip pat pagerbti ir šių šalių kovotojai.

„Bunda jau Baltija...“

19 valandą ukmergiškiai rinkosi prie paminklinio akmens, kuris pastatytas automagistralės Vilnius-Panevėžys 76 kilometre. Čia iškilmės prasidėjo laužo įžiebimu. Jis uždegtas nuo deglo, keliavusio iš Talino į Vilnių. Taip pat šio deglo ugnis, lydima motociklininkų klubo „Blickrieg“ baikerių, nugabenta prie dešimties mūsų rajone esančių koplytstulpių, kur buvo susirinkę kitų rajonų gyventojai.

Skambant dainai „Bunda jau Baltija“ kaip ir prieš dvidešimtį metų visi susikabino rankomis... Jaunimas prie paminklinio akmens išdėliojo širdį. Iškilmės tęsėsi susibūrus prie laužo, skambant tremtinių choro, vadovaujamo Julijos Juodienės, ir Šventupės kultūros namų saviveiklininkų atliekamoms dainoms.

Nuotraukos: AUTORĖS, D. Tijūnėlio, A. Pėšinos

Šaltinis "Gimtoji žemė" 2009 08 25