Kovo 10 dieną poetui Justinui Marcinkevičiui sukako 80 metų. Šia proga Vlado Šlaito viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje atidaryta poeto gyvenimui ir kūrybai skirta dokumentų paroda “ Vis aukštyn ir aukštyn į žydėjimo dangų...”

“Mano eilėraštis kyla iš dviejų šaltinių: žmogaus, įvairių jo išgyvenimų, dvasios patirčių bei virpesių, ir tautos. Jos istorijos ir dabarties. Man svarbiausi du dalykai: žmogus ir tauta. Kitais žodžiais: žmogus tautoje”, - rašo Justinas Marcinkevičius vienoje iš naujausių, pernai metais išleistų, knygų “Vėlyvo vėjo vėliavos”. Parodoje skaitytojai gali išvysti daugybę poeto knygų. Bene pati “seniausia” iš jų – daugiau kaip prieš pusšimtį metų parašyta poema “Dvidešimtas pavasaris”, prieš keturis dešimtmečius išleista apysaka “Pušis kuri juokėsi”, pirmieji poezijos rinkiniai: “Daina prie laužo”, “Prašau žodžio”, “Duoną raikančios rankos” ir kiti leidiniai. Literatūros kritikai suskaičiavo, jog per visą savo gyvenimą poetas parašė daugiau kaip tūkstantį eilėraščių, jo kūrybos eilutėmis jau būtų galima apjuosti visą žemės rutulį...

“Justinas Marcinkevičius yra visų! Visos Lietuvos! Lyg švyturys visada traukė mūsų žvilgsnius ir širdis. Lyg Ąžuolas stovėjo Tautos priešakyje – kovoje už Kalbą, Kultūrą, už Laisvę. Meilė Lietuvai! Per eilėraščius smelkėsi į mūsų sąmonę, per Mindaugą, Mažvydą, Daukantą. Per dainas, virtusias kasdiene duona, - tiek liūdesio, tiek džiaugsmo valandomis”, - rašo Ona Pajėdaitė savo įžanginiame žodyje knygoje “Mano Marcinkevičius”, kurioje publikuojamas poeto eiles gražiai iliustruoja ir puošia nuotraukos iš jo gyvenimo, kūrybinės veiklos, brangių poetui ir Lietuvai švenčių, nesuskaičiuojamų susitikimų su savo skaitytojais. Čia išvysime poetą pirmaisiais kūdikystės metais prie gimtųjų namų vartelių Važatkiemio kaime, Prienų rajone, regėsime jį istorinėse Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akimirkose, jaukioje namų aplinkoje ir iškilmingų renginių metu, atsiimant Lietuvos valstybinę premiją ar Vytauto Didžiojo ordiną.

Paroda primena, jog Justino Marcinkevičiaus knygos išverstos į vokiečių, anglų, rusų, vengrų, norvegų, estų, rumunų, serbų, latvių, armėnų, uzbekų, moldavų, ukrainiečių ir daugelį kitų kalbų. Eilėraščių ciklai skelbti italų, prancūzų, ispanų, suomių bei kitų tautų antologijose, žurnaluose, almanachuose. Poeto kūryba du kartus apdovanota Lietuvos valstybine premija, visuomeninė veikla – Lietuvos Santarvės premija, poetas – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir III laipsnio bei Vytauto Didžiojo ordinų kavalierius.

Dar vienas originalus parodos leidinys – Romualdo Rakausko fotoalbumas “Įkvėpimo žemė”, į kurį sudėti poeto kūrybos rankraščiai bei knygos autoriaus nuotraukos, užfiksavusios šimtus unikalių gyvenimo akimirkų. Daug įdomios informacijos apie poeto kūrybinę, visuomeninę veiklą pateikta praėjusiais metais pasirodžiusioje Valentino Sventicko knygoje “Kritiko pastraipos”, Juozo Girdzijausko studijoje “Lietuvių literatūros vagoje”, Vandos Zaborskaitės leidinyje “Tarp istorijos ir dabarties” bei kituose eksponuojamuose leidiniuose. Beje, parodos rengėjos - Skaitytojų aptarnavimo skyriaus darbuotojos - patyrė ir netikėtų nuostolių: jau pirmosiomis dienomis kažkuris iš lankytojų nugvelbė ekspozicijoje buvusią kompaktinę plokštelę “Ištylėti žodžiai”, į kurią įrašyti poeto poemų fragmentai.

Melanijos Širvienės nuotrauka.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau