Ukmergės kultūros puslapiai

Vy­tau­tas VY­ČAS

(1929-2010)

Ko­vo 14 die­ną mi­rė uk­mer­giš­kiams ge­rai ži­no­mas gy­dy­to­jas, Uk­mer­gės ra­jo­no is­to­ri­jos ir kul­tū­ros met­raš­ti­nin­kas, li­te­ratū-ri­nės Vla­do Šlai­to pre­mi­jos lau­re­a­tas, Vie­nia­vos her­bo ba­jo­ras Vy­tau­tas Vy­čas.

V. Vy­čas gi­mė 1929 me­tais Še­du­vo­je, Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne.

Mū­sų kraš­to žmo­nės jį pa­ži­no­jo kaip il­ga­me­tį Uk­mer­gės li­go­ni­nės Kli­ni­ki­nės diag­nos­ti­nės la­bo­ra­to­ri­jos kli­ni­ki­nį bio­lo­gą, Lie­tu­vos gy­dy­to­jų są­jun­gos na­rį. Dirb­da­mas me­di­ko dar­bą V. Vy­čas ak­ty­viai įsi­jun­gė ir į kul­tū­ri­nį ra­jo­no gy­ve­ni­mą, iki pas­ku­ti­nio ato­dū­sio ja­me da­ly­va­vo. Jis bu­vo Uk­mer­gės kul­tū­ros al­ma­na­cho „Es­ki­zai“ re­dak­ci­nės ko­le­gi­jos, Kul­tū­ros drau­gi­jos ta­ry­bos bei ki­tų įvai­rių drau­gi­jų, klu­bų bei or­ga­ni­za­ci­jų na­rys, ak­ty­vus jų tal­ki­nin­kas, dau­ge­lį me­tų iš­ti­ki­mas Vla­do Šlai­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos lan­ky­to­jas, pel­nęs Gar­bės skai­ty­to­jo var­dą.

2002 me­tais už in­dė­lį į ra­jo­no kul­tū­rą, iš­leis­tas pri­si­mi­ni­mų kny­ge­les „Lem­tie, dė­ko­ju tau už vis­ką“ (1995), „Ne­gesk, ži­bu­rė­li, ne­gesk“ (2001) V. Vy­čui bu­vo pa­skir­ta li­te­ra­tū­ri­nė Vla­do Šlai­to pre­mi­ja.

V. Vy­čas - Vie­nia­vos her­bo ba­jo­ras, Lie­tu­vos ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­sios są­jun­gos na­rys, bu­vęs šios są­jun­gos se­na­to­rius, pir­ma­sis Uk­mer­gės kraš­to ba­jo­rų va­das. 2008 me­tais Lie­tu­vos ba­jo­rų ka­ra­liš­ko­sios są­jun­gos sei­mo po­sė­dy­je jam bu­vo su­teik­tas Gar­bės ba­jo­ro var­das.

V. Vy­čas ak­ty­viai ben­dra­dar­bia­vo res­pub­li­ki­nė­je ir ra­jo­no spau­do­je, jo pub­li­ka­ci­jos bu­vo spaus­din­tos „Gim­to­sios že­mės“, „Ais­tu­vos“, „Lie­tu­vos ai­do“, „Šiau­rės Atė­nų“, „Ši­le­lio“, „Mū­sų kraš­to“ laik­raš­čiuo­se, žur­na­luo­se „Lie­tu­vos ba­jo­ras“, kul­tū­ros al­ma­na­che „Es­ki­zai“ bei ki­tuo­se lei­di­niuo­se. Jis rin­ko ar­chy­vi­nę me­džia­gą apie Lie­tu­vos ir Ru­si­jos ba­jo­rų kul­tū­ros pa­vel­dą.

Dva­sin­gą, kū­ry­bin­gą ir įsi­min­ti­ną gy­ve­ni­mo tarps­nį pra­lei­dęs mū­sų kraš­te, am­ži­nam po­il­siui ve­lio­nis su­grįš į sa­vo gim­ti­nę - Še­du­vą.

„Gim­to­sios že­mės“ re­dak­ci­ja

Melanijos Širvienės nuotrauka