Ukmergės kultūros puslapiai

Pirmadienį pirmojo Nepriklausomos Lietuvos Prezidento Antano Smetonos tėviškėje, Užulėnio kaime, paminėta Gedulo ir Vilties diena. Į renginį, kuris vyko parke, šalia A. Smetonos dvaro, susirinko nemažai jaunosios ir vyresniosios kartų atstovų, rajono savivaldybės darbuotojai, rajono ir šalies politinių, visuomeninių veikėjų. Minėjime dalyvavo Seimo nariai Julius Veselka, Gintaras Songaila, Vytenis Andriukaitis, Kazimieras Uoka, Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Jo Ekscelencija Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Lietuvai gražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, kiti. Tokioje išskirtinėje istorinėje vietoje šalia susirinkusiųjų “išsirikiavo” ir dvidešimt 1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų portretų. Renginyje prisiminti tremtyje žuvę lietuviai, taip pat pristatyta idėja įkurti Lietuvos istorinį patriotinį parką-muziejų kovotojams už Lietuvos laisvę ir Nepriklausomybę Prezidento Antano Smetonos tėviškėje. Savotišku minėjimo dienos simboliu tapo parke pasodintas ąžuoliukas, kuris nuo šiol simbolizuos parko-muziejaus kūrimo pradžią.

Renginys prasidėjo Lietuvos tautine giesme, kurią visi giedojo kartu su Kultūros centro mišriu politinių kalinių ir tremtinių choru “Tremtinys“,vadovaujamu Julės Juodienės. Į susirinkusiuosius kreipęsis rajono meras Algirdas Kopūstas priminė skaudžią mūsų tautos istoriją, kruvinus jos vingius. Baigdamas jis išreiškė viltį, jog “lietuviška dvasia daugiau niekada nebebus tremiama, o žmogus visuomet išliks vertybe”.

Vyskupas J. Kauneckas taip pat vardijo mūsų šalies skaudžios atminties įvykius, kurie su savimi nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių, privertė svetur ieškoti prieglobsčio. “Lietuva buvo, yra ir bus didvyrių žemė. Už jos laisvę ir žmones lietuviai kovojo ilgus šimtmečius. Todėl žinome, kokia yra laisvės kaina. Ne kartą šalis it feniksas kilo iš pelenų. Taip buvo ir 1990-aisiais, kovo 11-ąją. Lietuviams niekuomet nestigo maldos, tikėjimo, meilės tėvynei ir už ją žuvusiesiems. Tik tai gali išgelbėti tautą”, - kalbėjo vyskupas. Jis taip pat dėkojo iniciatyvinei parko-muziejaus įkūrimo grupei už gražią, kilnią idėją ir palaimino jo vietą.

Kalbas sakė ir Seimo delegacijos nariai. V. Andriukaitis prisiminė vaikystės, praleistos Sibire, dienas: “Augdamas prie Laptevų jūros, Lietuvą įsivaizdavau kaip gražią ir šiltą šalį, kur leidžiasi saulė. Tik grįžęs į tėvynę ir apsigyvenęs Kaune, pirmą kartą gyvenime išvydau ąžuolą. Man tai buvo tarsi stebuklas…” Susirinkusiems Seimo narys palinkėjo vilties, kilnumo, žmogiškumo ir meilės tėvynei. Vieno žymiausių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra A. Ramanauskaitė-Skokauskienė pasidžiaugė, jog po daug kraujo ir ašarų pareikalavusios praeities mūsų tauta atsigauna, nors šalies okupantai labai norėjo sunaikinti mus, mūsų papročius ir identitetą. G. Songaila pagyrė Lietuvos istorinio patriotinio parko-muziejaus A. Smetonos rezidencijoje įkūrimo idėjos autorių. Parlamentaro teigimu, tai prasmingas sumanymas, kuriuo bus bandoma atkurti ir mūsų požiūrį į tautos istoriją: “Tai savotiška A. Smetonos tėviškės reabilitacija. Mintis įkurti tokį parką sklandė jau prieš dvidešimt metų. Deja, ji liko neįgyvendinta. Turiu viltį, kad vardan tos Lietuvos dabar šiai gražiai idėjai bus lemta greičiau virsti realybe”.

J. Dingelis pabrėžė jaunimo indėlio svarbą atsimenant tautos praeitį ir kuriant dabartinę Lietuvą. Anot valdybos pirmininko, tai ypač turėtų atsispindėti būsimajame parke-muziejuje: “Parkas-muziejus turėtų tapti tarsi tautinio atgimimo ir puoselėjimo oaze, kur bus galima ugdyti jaunimo patriotizmą, prikelti žuvusiųjų už laisvę dvasią…”

Minėjime taip pat pasisakė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos Ukmergės skyriaus pirmininkė Birutė Žilėnienė. Apie parką-muziejų papasakojo iniciatyvinės jo įkūrimo grupės vadovas ir idėjos autorius ukmergiškis Juozas Strazdas. Anot dvejus metus viziją brandinusio pensininko, buvusio mokytojo, tai būtų pažintinė vaizdinė vieta apie Lietuvos nepriklausomybės kelią. Kad ne tik ši karta, bet ir ateinančios kartos žinotų, kaip gerbiami kritę už laisvę didžiavyriai. Parke istorikai, skulptoriai, architektai galėtų įgyvendinti savo idėjas, istorine tema eksponuoti savo kūrinius. Čia turėtų būti ir muziejus, kuriame būtų eksponuojamos žuvusiųjų nuotraukos, rodomi dokumentiniai filmai ir t.t. J. Strazdas dėkojo šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo nariui J. Veselkai, kitiems, kurie pritarė jo idėjai. Vėliau susirinkusieji kartu su kariškiais būsimajame parke pasodino ąžuoliuką, simbolizuosiantį J. Strazdo idėjos įgyvendinimo ir parko-muziejaus kūrimo pradžią.

Gedulo ir vilties minėjimo dieną taip pat vyko pilietinė akcija “Tremties takais”, koncertavo rajono mokyklų moksleiviai. Po oficialios renginio dalies susirinkusieji bendravo vaišindamiesi gira ir žirnių koše.

Dainiaus Vyto nuotraukos

Šaltinis: "Gimtoji žemė" 2010-06-15