Ukmergės kultūros puslapiai

Rugsėjo 4 - ąją dieną, iš pirmo žvilgsnio lietingą šeštadienio popietę, Pabaisko miestelyje pakvipo senove - čia buvo minimas Šventosios - Pabaisko mūšio 575 metų jubiliejus.

Šventė prasidėjo tradicinių amatų demonstravimu. Pagrindinėje miestelio gatvėje buvo galima sutikti Renesanso laikų dailininką, XIX amžiaus mezgėjas, kalvius, žolininkę, lino audėjas, tekstilės meistrus ir tautodailininkus. Lino - nepamainomo anuomet praktinėje žmogaus veikloje augalo - kelią demonstravusios Krikštėnų kultūros namų moterys pasakojo, jog ir velnias kadaise bijojo lino kelio: nurautas iš lauko, linas kultas, mirkytas, klotas, mintas, braukytas, šukuotas, verptas, kol, galiausiai, austas. Šventės dalyviai patys galėjo išbandyti mintuvo, kuriuo anksčiau laužydavo linų šiaudelius, jėgą ar pabandyti austi 1950 metų audimo staklėmis.

Daug dėmesio sulaukė kalvystės amato meistrai iš Šešuolių seniūnijos broliai Petras ir Juozas Šimoniai, kurie šioje seniūnijoje įvardijami kaip didžiulis krašto lobis. Jie pasakojo, kad gana greitai geba pamatyti, kurio jaunuolio ranka tinkama kalvystės menui. Vyrai nuolat dalyvauja Kaziuko mugėse ir kitose tradicinių amatų šventėse, kuriose nevengia parodyti ir savo muzikinio talento. Ir šiame renginyje vienas kalvių ilgai nelaukęs išsitraukė akordeoną ir toliau stebino šventės dalyvius.

Šalia kalvių buvo galimą sutikti gerą orą žadėjusią priburti žolininkę iš Veprių ir mezgėjas - Vidiškių kultūros darbuotojas. Floristikos amatu žavėjo dailės ir technologijų mokytoja K.Vašatkevičienė iš Pašilės ir Šešuolių mokyklų. Šventės svečiai - kaimynai iš Anykščių - supažindino su savo tautodailės darbais, kaip antai margaspalvėmis gėlėmis ir pintinėmis, kauniečiai siūlė rūkytų gaminių - naminių dešrų ir lašinukų.

Susirinkusieji Siesikų "Žvejų kiemelyje" turėjo galimybę paskanauti keptų bulvių su lašinukais ir ant laužo virtos žuvienės. Kitoje gatvės pusėje viliojo bulvių košės su mėsa, šašlykų, troškintų kopūstų su dešrelėmis kvapai, norintieji galėjo atsigaivinti "Vilkmergės" alumi, sušalę - arbata ar kava, įsigyti tradicinių amatų meistrų pienininkų iš Siesikų seniūnijos - Mindaugo ir Audronės Kazlauskų pieno produktų gamybos įvairių skonių sūrių.

17 val. Pabaisko bažnytėlėje aukotos šv. Mišios, kurių metu pašventinta miestelio vėliava. Po jų prasidėjo oficialioji šventės dalis. Nuo bažnyčios link Šventosios - Pabaisko mūšio paminklinio akmens pajudėjusi procesija prikaustė susirinkusiųjų dėmesį. Perskaityta ištrauka iš A.Šimatonio eiliuotos poemos apie garsųjį mūšį, renginio dalyvius sveikino Pabaisko miestelio seniūnas G.Lapukas, žodį tarė Ukmergės savivaldybės administracijos direktorius J.Varžgalys, Seimo narys V.Andriukaitis, o istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos docentas R. Batūra renginį papildė profesionaliu savo, kaip istoriko žvilgsniu.

Anot jo, "viduramžiais Lietuva suvaidino didelį vaidmenį pasaulio ir Europos istorijoje, atremdama Rytų ir Vakarų galingas jėgas ir tą mums primena šis Šventosios - Pabaisko mūšio laukas". Vėliau tylos minute pagerbti kadaise žuvusieji kovos lauke. Neliko nuskriausti ir mažiausieji šventės dalyviai - vaikai galėjo stebėti Ukmergės kultūros centro "Katino Murklio" lėlių teatro spektaklį "Lapės gudrybės". Mokytis senųjų šokių kvietė klubas "Misterija mundi".

Šventę vainikavo Pabaisko mūšio inscenizacija, kurioje viduramžių ginkluotę ir kovos meną demonstravo senovės baltų kovų brolija "Vilkatlakiai". Vakarinėje dalyje estafetę perėmė roko grupė "Thundertale - Perkūno sakmė", lankininkų klubas "Strėlė", surengęs ugnies strėlių šou, o renginys finišavo Ukmergės muzikos klubo "Rockmergė" diskoteka jaunimui. Kraštotyros muziejus stenduose glaustai supažindino su Šventosios-Pabaisko mūšio istorija, buvo eksponuojama kraštietės M.Širvienės fotografijų paroda.

Autorės nuotraukos

Šaltinis - www.ukmergietis.lt