Ne veltui pasakyta, kad ,,pradžioje buvo žodis“... Tie, kurių širdžiai artimas žodžio menas - poezija, - žino, kad kartais akis užkliūva už žodžio, eilutės, ir tai išsirutulioja į pažinimo stebuklą: atrandami nauji žmonės, jų kūryba. Taip buvo ir šių eilučių autorei. Beklaidžiojant vieno internetinio portalo puslapiais, besigėrint egzotiškų kraštų vaizdais, akys užkliuvo už nuotraukos, kurioje buvo vienišas laukų aguonos žiedas ir žodžiai: Ieškok manęs tyloj ir švelnume, Nakties šnabždėjime, vėjelio dvelkime... Kitose to autoriaus nuotraukose užfiksuotos Lietuvos krašto akimirkos, peizažai bei detalės, kurių dažnai nė nepastebim: kukli pakelės ramunė, laužas naktyje, šalčio ištapytas langas, jazmino žiedų kekė, šalnos nuspalvinti klevo lapai, rasos lašai voratinklio gijose...Vaizdai ir eilėraščiai... Gražu... Kas visa tai pastebėjo? Po žodžių: Ateik į šilumą Į mano žvakių Šviesą... palikusi prierašą: Ateinu... iš tikrųjų ,,nuėjau“ ieškoti į visažinį internetą. Kas gi jis, tai sukūręs... Netrukus paaiškėjo, kad tai – Ukmergės krašto sūnus Albinas Kuliešis, fotomenininkas ir poetas. Po to prasidėjo bendravimas, kurio rezultatas – du puikūs renginiai Ignalinos krašte. Pirmasis įvyko šių metų speiguotą sausį, Mielagėnų mokykloje, kitas, spalio 22 d., Vidiškių gimnazijoje. Keista, kad svečius Ignalinos padangė ir tada, viduržiemį, ir dabar, tik įpusėjus rudeniui, pasitiko su pūga. Sausiui tai nieko nuostabaus, bet dabar, spalį... Snigo didžiuliais kąsniais, nubalo stogai ir dar nenumetę visų lapų medžiai. Poezija sklandė ore ir Vidiškių gimnazijos salėje, kurią, laukdami svečių, puošėme rudeniškai: kaštonais ir klevo lapais.

Paveikslai paprastai kabinami ant sienų, tačiau šįsyk, pasitelkus moksleivišką fantaziją, fotoparodai buvo paruošta vieta ant pakopomis sustatytų mokyklinių kėdžių. Albinas Kuliešis eiles skaitė savo darbų fone... Susiliejo į visumą vaizdas, žodis. Ir muzika. Savo kūrybos dainas, pritardama gitara, atliko Aušra Motiekaitienė.

Renginys, pavadintas ,,Meilės viražai“, įrodė, kad meilei nesvarbu nei metų laikas, nei amžius... Meilės troškimas amžinas kaip pasaulis.

Visų dalyvavusių renginyje vardu tariu nuoširdų AČIŪ Albinui ir Aušrai, padovanojusiems šventę.

Ingos Lukoševičiūtės nuotrauka

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau