Ukmergės kultūros puslapiai

Lapkričio 18 dieną Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta tautodailininko, medžio drožėjo Valentino Butkaus kūrinių paroda. Nors autoriaus kūrybinė patirtis jau pasiekusi brandos amžių – medžio dirbinius, skulptūras jis kuria daugiau nei tris dešimtis metų, tačiau ši personalinė paroda - pirmoji. Parodoje galima išvysti įvairaus laikotarpio menininko darbų. Pirmasis ir pats brangiausias autoriui - mamai dovanotas, dar vaikystėje drožtas „volkas“ (dantytas „prietaisas“ skalbiniams lyginti).

Ekspozicijoje – 42 pavieniai drožiniai ir autoriaus suformuotos kompozicijos pasižyminčios kūrinio vientisumu. Daugiausia tai siužetiniai, tradicinės tematikos kūriniai. Savo stilistika, apibendrintomis formomis ir vaizdavimo principais jie - puikūs liaudiškosios skulptūros pavyzdžiai, teigiantys nuoširdumą, gyvenimo optimizmą. Lietuviškos drožybos tradicijų tęstinumą pabrėžia išlaikoma natūrali medienos tekstūra, kartais įvedant švelnų, saikingą, rudai-pilkų tonų koloritą. Tautodailės tradicijų tęstinumas neįsivaizduojamas ir be Užgavėnių kaukių. Tautodailininkų parodose tapo įprasta matyti suvenyrinių, įvairiausių dydžių Užgavėnių kaukių, kurios tik užima šios emos nišą, bet yra tolimos nuo pirmapradžių, tikroviškų drožinių. V. Butkaus sukurtos kaukės turi pirmapradžio autentiško funkcionalumo.

V. Butkus gimė Pivonijos seniūnijoje, Bakšionių kaime. Baigęs Pabaisko vidurinę mokyklą, jis mokėsi Kauno miškų technikume. Vėliau keturiolika metų dirbo eiguliu Ukmergės miškų urėdijoje, Šešuolių girininkijoje. Kaip pasakoja pats V. Butkus, jis pats yra savamokslis, tačiau užaugęs archainėje aplinkoje, nuo pat vaikystės „buvo prie medžio“. Pradėjo nuo mažų darbelių, vėliau jie išaugo į dideles skulptūras, koplytstulpius, kryžius. Šiuo metu nemažai jo monumentalių darbų, yra pasklidę po įvairias Lietuvos vietoves, tarp jų ir Gelvonų, Veisiejų bažnyčias.

Sudėtingesniam darbui autorius kartais daro eskizus, tačiau dažniausiai kūriniai gimsta "darbo procese", be išankstinių planų. Kaip sako autorius: "Ateina toks laikas, kai gimsta idėjos..." Kūryboje atgyja iš vaikystės įstrigę gimtojo Bakšionių kaimo vaizdai, kiti motyvai ateina iš vaikystės prisiminimų. Be V. Butkaus drožyboje vyraujančio lietuvių liaudies buities ir religinių motyvų, labai nuotaikingi jumoristiniai drožiniai, dažniausiai sukurti artimiems žmonėms įvairiomis išskirtinėmis progomis.

V. Butkaus skulptūros gyvybingumą lemia jos dvasingumas, glaudus ryšys su pavienių žmonių ir visos tautos istorinės atminties poreikiais, dabarties ir ateities siekiais. Užtenka pažvelgti į Rūpintojėlį ar Pietą, kad išvystume kaip per plastinę formą, medžiagos apvalkalą prasiskverbia gilus dvasinis turinys su netekties, skausmo, meilės, vilties sklaida.

Egidijaus Darulio forografijos.