2010-ieji metai Ukmergėje ir Lietuvoje gražiai susieti su dviejų didžių mūsų krašto vyrų – poeto Vlado Šlaito ir kalbotyros profesoriaus akademiko Zigmanto Zinkevičiaus vardais. Poetui šiemet sukako 90 metų, visame pasaulyje žinomam mokslininkui - 85-eri. Abu šie vyrai buvę Antano Smetonos gimnazijos auklėtiniai, kadaise vaikštinėję tais pačiais mokyklos koridoriais ir po daugelio metų taip gražiai simboliškai vėl susitikę Ukmergėje. Gruodžio 8 dieną Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje vykusių jubiliejinių iškilmių, skirtų poeto 90-mečiui, metu dvyliktoji literatūrinė Vlado Šlaito premija įteikta kraštiečiui mokslininkui, habilituotam humanitarinių mokslų daktarui, akademikui Zigmui Zinkevičiui. Ji skirta už knygą „Ukmergės r ajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“, kuriai medžiagą profesorius rinko beveik 40 metų ir vadina šį leidinį dovana savo krašto žmonėms. Galime pelnytai didžiuotis – tokio leidinio neturi joks kitas r ajonas, joks kitas Lietuvos miestas.

Į šventinį renginį akademikas atvyko su gražia savo artimųjų palyda: žmona Regina, dukra Laimute, anūku Mindaugu, savo seserimi Onute Kondratiene ir kitais giminaičiais. Juos pristatydamas, laureatas kiekvienam surado gerą, šiltą žodį, apibūdindamas juos kaip nepakartojamus savo gyvenimo ir kūrybos kelyje. Štai žmona jam, „nepraktiškam“ mokslininkui, sudaro karališkas sąlygas dirbti, dukra surenka jo rankraščius kompiuteriu, nes pats akademikas visą gyvenimą rašo tik pieštuku. Anūkas Mindaugas, beje, jau ir pats su žmona Eglute apsigynę mokslo vardus, prireikus mielai vežioja senelį po Lietuvą. Daug gražių žodžių apie brolį išsakė habilituota mokslų daktarė Onutė Kondratienė, prisiminusi tėvų namus, kuriuose augo kartu su dviem broliais jų mylima ir lepinama. Tėvai griežtai auklėjo savo atžalas, anksti pratino prie darbo, nes ir patys labai darbštūs buvo. Sesuo ir šiandien prisimena, jog didžiausia bausmė prasikaltus būdavo stovėti kampe ar klūpėti iškėlus „kačergą“.

...Vakaras prasidėjo romantiškąja kalėdine giesme, kurią dovanojo Daivos Petrikienės vadovaujamas vokalinis moterų ansamblis „Cantilena“. Antano Smetonos gimnazijos trečiokas Žygimantas Širvys skaitė Vlado Šlaito eiles ir jo laiškus, rašytus iš Anglijos į Lietuvą artimiesiems – mamai, jaunystės draugei Danutei Virgailytei ir kitiems. Apie Vlado Šlaito kūrybą, kuri laikui bėgant bręsta kaip geras vynas ir kiekvieną kartą atsiveria naujomis spalvomis, kalbėjo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto lituanistė, pirmoji literatūrinės premijos laureatė, literatūrologė Indrė Žekevičiūtė-Žakevičienė, kaip visada pateikusi klausytojų auditorijai daug įdomių pamąstymų, informacijos apie naujus pasaulinius literatūros tyrinėjimo metodus ir V.Šlaito kūrybą jų požiūriu. Pasak literatūrologės, Vlado Šlaito kūryba išeivijoje buvo labiau vertinama nei Bernardo Brazdžionio ar Jono Aisčio, nes ji buvo naujoviška.

Prisiminė buvusį savo klasės draugą renginyje dalyvavęs ukmergiškis Henrikas Gintautas, drauge gimnazijoje prabėgusius metus prisiminė ir akademikas Zigmas Zinkevičius. Atvykdamas į Ukmergę, jis atgabeno visą pluoštą savo leidinių vieš ajai bibliotekai, su šypsena pripažinęs, jog kai išėjo į pensiją, ėmė ... dar daugiau dirbti. Per metus parašo po keletą knygų – iš viso yra išleidęs daugiau kaip 60 veikalų, kurie išversti į penkias užsienio kalbas.

Įteikdamas akademikui Vlado Šlaito literatūrinės premijos laureato diplomą, r ajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Varžgalys pasidžiaugė, jog šį kartą premija skirta neeilinei asmenybei, pasaulinio garso mokslininkui, o jo parašyta knyga skirta Ukmergės kraštui. Laureatą sveikino Antano Smetonos gimnazijos direktorius Adolfas Girdžiūna, su šypsena prasitaręs, jog ir jie, gimnazistai, „šiek tiek maudosi akademiko šlovės spinduliuose“, įsimintinus studijų metus prisiminė buvusios profesoriaus studentės Liucija Dzigienė ir Zuzana Stunžėnienė, o pastarosios sveikinimus akademikui palydėjo ir Danutės Petronienės vadovaujamo „Bočių“ bendrijos folkloro ansamblio „Sedula“ dainos.

Gausiame sveikintojų būryje buvo ir profesoriaus brolio sūnūs – tautodailininkai Rimantas ir Stasys Zinkevičiai, Visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ direktorius Romas Petras Šaulys su žmona Gražina, įteikę svečiui originalų suvenyrą – didelio formato spalvingą nuotrauką, kurioje įamžinti Veprių Švč.Mergelės Marijos Rožančinės parapijos bažnyčios varpo atstatymo iniciatoriai, o tarp jų – ir akademikas Zigmas Zinkevičius su žmona Regina. Mat sumanęs imtis iniciatyvos atstatyti bažnyčios varpą, Romas Petras Šaulys kreipėsi paramos į akademiką, ir šis parašė straipsnį į lietuvių išeivijos laikraštį „Tėviškės žiburiai“, kviesdamas prie šio kilnaus darbo prisidėti ir svetur gyvenančius mūsų tautiečius. Naujai suskambusiu varpu R.ir Z.Zinkevičiai šią vasarą džiaugėsi kartu su vepriškiais, dalyvaudami jo šventinimo iškilmėse.

Savo kūrybą literatūrinės premijos konkursui buvo pateikusi ir kaunietė rašytoja profesorė Genovaitė Stulpinienė Vikingė, Tarptautinio studijų ir mokslo instituto steigėja. Sveikindama premijos laureatą, ji be kita ko pažymėjo: jei Zigmas Zinkevičius ilgiau būtų dirbęs švietimo ministru, Lietuvos jaunimas nebūtų tokiais būriais išvažavęs į užsienį, o studijuotų gimtinėje.

Gražiu renginiu ir gražiais premijos laureato darbais džiaugėsi Lietuvos Respublikos Seimo nario Juliaus Veselkos padėjėja Nijolė Kaselienė, r ajono Tarybos narys Arūnas Dudėnas, r ajono literatai Apolonija Grigonytė, Monika Blauzdienė, Albinas Kuliešis, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Ukmergės skyriaus pirmininkas Alfonsas Bernotas ir kiti vakaro svečiai. Bibliotekos mažojoje galerijoje veikė turininga akademiko gyvenimui ir kūrybai skirta dokumentų paroda, kurią surengė Informacijos bibliografijos skyrius.

Melanijos Širvienės nuotraukos.

Šiam turiniui kometarai išjungti.

Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti Jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą, Jūs sutinkate su mūsų slapukų naudojimo tvarka ir taisyklėmis. Skaityti daugiau