Ukmergės kultūros puslapiai

Balandžio 28 d. Ukmergės kraštotyros muziejuje atidaryta Alfredo Maruškos foto darų paroda. Nors plačiajai visuomenei A. Maruška daugiau žinomas kaip gydytojas neurologas-reabilitologas, fotografijos srityje jis irgi jau senbuvis – domisi ja daugiau nei dešimt metų.

Parodoje – eksponuojami trys A. Maruškos fotografijų ciklai: „Suplanuoti netikėtumai (kelionė iš Krokuvos į Vilnių)“, „Baimė“ ir „Atidėtas skrydis“.

Parodoje pristatomi darbai, sukurti naudojant klasikinę pinhole fotografijos techniką. Šiuo metu fotografai dažnai atsigręžia į klasikines fotografijos technikas, o pinhole dėl savo paprastumo ir nepretenzingumo įgauna vis didesnį populiarumą. Ukmergėje taip pat yra bandančių fotografuoti naudojant šią techniką, tačiau tokios apimties „pinholinių“ fotografijų paroda mūsų mieste - pirmoji. Jos autorius ne tik mėgaujasi žaidybiniais šios technikos elementais, bet ją naudoja tikslingai, plėtodamas savitą atvaizdų kūrimo strategiją. Kaip pripažįsta A. Maruška, įdomiausia yra netikėtumas, kuris beveik garantuotas fotografuojant pasitelkus šia gana archajinę technologiją. Atsisakoma visų iki šių dienų išrastų fotografavimo patogumų: aštrios optikos ir automatinių užraktų, blykstės žybsėjimo ir kelių kadrų per sekundę. Naudojama primityviausia fotokameros konstrukcija - tai fotoaparatas be objektyvo. Šviesos srautas eina pro labai mažą skylutę ir projektuojamas ant šviesai jautraus paviršiaus. Norint gauti pakankamai ryškų vaizdą, skylutė turi būti gana maža - 0.1-0.5 mm. Pinhole tipo vaizdo projektavimo principas buvo žinomas jau nuo antikos laikų: Camera Obscura (tamsus kambarys lot.) buvo naudojama kaip optinis prietaisas tiksliems piešiniams ar matavimams daryti.

Kaip tikras profesionalas A. Maruška žaidžia simboliais. Simbolis šiuo atveju – tam tikras galios centras nuo objektų ir jų savininkų persikeliantis prie fotografo. Fotografas bando sukurti ir atvaizduoti situacijas neegzistavusias prieš tai, atrasti vis naujas kameros galimybes, jam nesvarbu, koks yra pasaulis iš tikro, ta realybė tampa tik pretekstas išreikšti konceptualioms mąstymo formoms ar jausmams. Negana to, žaidimas simboliais turi hierarchinę struktūrą. Kamera turi persvarą prieš fotografą – suprojektuoja jo galimybes. Fotografas turi persvarą prieš tuos, kurie tiesiog žiūri į jo padarytas nuotraukas, jis tarsi programuoja jų elgesį, reakcijas. Kaip jau minėta, A. Maruška visuomet ieško dar nematytų vaizdų, naujų idėjų, kurioms galima rasti originalią formą. Kitaip tariant, jis performuoja realybę į konceptualius atvaizdus.

Paroda bus eksponuojama iki birželio 7 dienos.

Autorės nuotraukos.